Auginamų rūšių rūšis

Vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss), vėžiai (Astacus astacus), europiniai upiniai unguriai (Anguilla anguilla), paprastieji karpiai (Cyprinus carpio), Sturgeon (Acipenseriformes), afrikiniai unguriai/Šiaurės afrikiniai katžuviai (Clarias gariepinus).

^{Šaltinis: MNSPA; 2022 M. ŽMTEK}

Gamybos būdas

Estijoje daugiau kaip 75 proc. produkcijos pagaminama iš vidaus vandenų akvakultūros gamybos įrenginių, o didžiausią dalį sudaro vidaus vandenų srautai per sistemas. Ekonominiu požiūriu svarbiausia ekonomikos dalis šiuo metu yra intensyvus komercinis ūkininkavimas, kuriame daugiau kaip 80 proc. visos produkcijos sudaro lašišinėsžuvys (Salmonidae). 

^{Šaltinis: MNSPA}

^{Šaltinis: 2022 m. Estijos statistika ir Estijos ekonominių tyrimų institutas}

Tendencijos (ankstesnės ir būsimos)

• Ekologinė akvakultūra Estijoje dar nėra išplėtota. Nors vartotojai vis labiau domisi ekologiškais produktais, o ekologiškų produktų dalis sudaro 3,7 proc. viso suvartojamo kiekio, akvakultūros produktų gamintojas turi atsižvelgti į bendrus vietos rinkos prioritetus ir ekonominį pelningumą. Estijoje vis daugiau dėmesio skiriama akvakultūrai, o tai savo ruožtu padėtų didinti informuotumą apie ekologiją šiame sektoriuje. Estijos vartotojams svarbus šviežumas, skonis, kokybė, kontroliuojama gamyba ir žuvies iš ūkio kaina.
• Didinti jūrų akvakultūrą Baltijos jūroje po Estijos jūrų erdvės planavimo, kurį valdo Finansų ministerija.

^{Šaltinis: MNSPA}

Akvakultūros poveikis šalies ekonomikai, maisto rinkai ir darbo rinkai

Nors gamybos apimtis šiek tiek padidėjo, neįmanoma užtikrinti stabilaus aukštos kokybės žaliavų tiekimo perdirbėjams, o tai reiškia, kad Estijos akvakultūros perdirbėjai turi importuoti lašišą į savo perdirbimo įmones.

Estijos akvakultūros sektorius neišnaudojo viso savo potencialo, nes gamybos pajėgumai yra maži, o augimas – palyginti lėtas. Dėl mažos gamybos apimties bendros sektoriaus pardavimo sąnaudos nepadengiamos.

Jūrų akvakultūra, kuri gali veikti kartu su sausumos akvakultūra, vis dar nepakankamai išvystyta, o jos plėtrą riboja Baltijos jūros aplinkos būklė, į kurią būtina atsižvelgti plėtojant šį sektorių.

^{Šaltinis: MNSPA}

Iššūkiai ir galimybės

^{Šaltinis: MNSPA}

Užimtumas ir įmonių skaičius

45 licencijuotos bendrovės (2023 m., AFB) 

^{Šaltinis: 2023 m. Estijos žemės ūkio ir maisto valdyba, AFB}

• Regionų reikalų ir žemės ūkio ministerija
• Finansų ministerija
• Klimato ir aplinkos 

• Žvejybos įstatymas
• Vandens įstatymas
• Taisyklės: Vandens apsaugos reikalavimai akvakultūrai, teršalų koncentracijos akvakultūros nuotekose ribinės vertės ir tokio vandens išleidimo į recipientą bei monitoringo reikalavimai
• 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas)
• 2020 m. balandžio 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/990, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 papildomas gyvūnų sveikatos ir sertifikavimo reikalavimais, taikomais Sąjungoje perkeliamiems vandens gyvūnams ir Sąjungoje vežamiems gyvūniniams produktams iš vandens gyvūnų 

• Užrašų licencijos paraiška įteikiama licencijas išduodančiai Vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo institucijai.
• Vandens leidimo ir registracijos paraiška teikiama per Aplinkos sprendimų informacinę sistemą (KOTKAS), o Aplinkos taryba išduoda licencijas.
• Žemės ūkio registrų ir informacijos valdybos Ūkinių gyvūnų registras (PRIA)