Bendro žvejybos ir akvakultūros prisitaikymo prie klimato kaitos planų rengimo gairės

Klimato kaita daro didelį poveikį žuvų išteklių ir akvakultūros rūšių biologijai ir ekologijai ir ateityje darys poveikį jūros gėrybių tiekimo grandinių našumui. Iššūkiai dar labiau paaštrėja, kai žuvininkystės ir akvakultūros sektorių subjektai turi labai skirtingas idėjas ir prielaidas apie klimato kaitą ir su tuo susijusią riziką bei galimybes. Siekdamos spręsti su klimato kaita susijusias problemas, kelios šalys parengė nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus. Tačiau žvejyba ir akvakultūra į šiuos planus įtraukiamos retai, todėl daugumoje šalių šiuose sektoriuose apskritai trūksta dokumentais pagrįstų prisitaikymo strategijų. Šiame dokumente pateikiamos gairės dėl prisitaikymo prie klimato kaitos planų (BŽŪP) rengimo žvejybos ir akvakultūros srityje, taikant bendros kūrybos metodą, kuriame turi dalyvauti mokslininkai, pramonės atstovai, politikos formuotojai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai. Tikslas – nustatyti laipsnišką požiūrį, kad suinteresuotieji subjektai galėtų lengviau ir lengviau planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Gairės grindžiamos praktine patirtimi ir apima trijų etapų procesą: 1) rizikos ir galimybių vertinimas; 2) prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių nustatymas ir 3) BŽŪP įgyvendinimas. Trijų etapų procesas taip pat yra didesnio ciklo dalis, įskaitant įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą, kuris laikui bėgant vėl sukuria kartotinio grįžtamojo ryšio ciklus. Aptariama įgyta patirtis ir pabrėžiame BŽŪP plėtojimo privalumus ir iššūkius. Nors gairės parengtos ir išbandytos žuvininkystės ir akvakultūros sistemose, BŽŪP metodą galima taikyti ir kitoms gamtos ištekliais grindžiamoms sistemoms.