Apie

Europos Sąjungos (ES) bendroje žuvininkystės politikoje (BŽP) akvakultūra apibrėžiama kaip „vandens organizmų auginimas arba auginimas taikant metodus, kuriais siekiama padidinti atitinkamų organizmų gamybą ne tik natūraliu aplinkos pajėgumu, kai organizmai išlieka fizinio ar juridinio asmens nuosavybe visą auginimo ir auginimo etapą iki surinkimo“.

Akvakultūra yra vienas sparčiausiai augančių maisto gamybos sektorių pasaulyje ir vis svarbesnė pasaulinio maisto tiekimo ir ekonomikos augimo dalis. Europoje akvakultūra atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant socialinį ir ekonominį pakrančių ir upių teritorijų vystymąsi ir išsaugant jūrų upes bei žvejybos kultūrą. 2020 m. ES akvakultūros sektoriaus pardavimo apimtis pasiekė 1,2 mln. tonų, o apyvartos vertė – 3,9 mlrd. EUR ir jame tiesiogiai dirbo apie 57 tūkst. žmonių, dirbančių maždaug 14 tūkstančių įmonių. Tai visų pirma labai mažos ir mažosios įmonės, kurios paprastai priklauso šeimai (ŽMTEK 22–17).

67 proc. ES akvakultūros produkcijos sutelkta keturiose valstybėse narėse, t. y. Prancūzijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Daugiau nei pusė visos akvakultūros produkcijos kiekio yra sutelkta į vėžiagyvius, o jūrinės ir gėlavandenės žuvys sudaro apie 21 proc. ir 28 proc. viso kiekio. Konkrečiau, labiausiai auginamos rūšys yra midijos, upėtakiai, austrės, jūriniai pagelai, paprastieji vilkešeriai, karpiai ir tunai (ES akvakultūros infografikas – socioekonominis vystymasis (2008–2020 m.)). 

ES akvakultūros politikos teisinis pagrindas yra 2013 m. BŽP, kuria siekiama remti ES akvakultūros sektoriaus augimą, kartu užtikrinant jo ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį tvarumą, kad ES piliečiams būtų teikiamas sveikas maistas ir prisidedama prie apsirūpinimo maistu saugumo. Konkrečiai 34 straipsnyje „Tvarios akvakultūros skatinimas“ nustatytas valstybių narių atviro koordinavimo metodas, grindžiamas Komisijos tvariosios ir konkurencingesnės ES akvakultūros strateginėmis gairėmis (pirmas priimtas 2013 m. ir peržiūrėtas 2021 m.). Šios gairės yra pagrindinis strateginio akvakultūros politikos koordinavimo Sąjungoje ramstis ir jomis siekiama sukurti konkurencingą ir atsparų ES akvakultūros sektorių; dalyvauja žaliojoje pertvarkoje; užtikrina visuomenės pritarimą ir vartotojų informavimą; didina žinias ir inovacijas. Tuo remiantis valstybių narių buvo paprašyta peržiūrėti savo daugiamečius nacionalinius strateginius akvakultūros planus, kuriuose jos turi nustatyti savo planus, tikslus ir tinkamas tvarios akvakultūros skatinimo ir plėtros jų teritorijoje priemones. Paskelbti MNSP, įskaitant santrauką anglų kalba, pateikiami AAM svetainės skyriuje „ Informacija apie šalis “.

Strateginių gairių ir daugiašalių NNVP įgyvendinimas remiamas 2021–2027 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽAF) lėšomis. Pagal kitas ES finansavimo programas, pavyzdžiui, programas „Europos horizontas “ arba „BlueInvest II“, taip pat finansuojami su akvakultūra susiję moksliniai tyrimai ir projektai.  

Daugiau informacijos apie ES akvakultūros sektorių rasite spustelėję šias nuorodas:  

• Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas (DG MARE) 
• Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK). 2022 m. ES akvakultūros sektoriaus ekonominė ataskaita (ŽMTEK 22–17).

ES pagalbos akvakultūrai mechanizmo (AAM) tikslas – padėti valstybėms narėms, akvakultūros pramonei ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams įgyvendinti 2021–2030 m. strategines gaires dėl tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros, teikiant logistinę, administracinę ir techninę pagalbą, taip pat vieno langelio principu veikiantį žinių ir praktikos apie tvarią ES akvakultūrą centrą.  

Pagalbos mechanizmas yra paslaugų sutarties, kurią bendrai valdo Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA) ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD, dalis. Konsorciumą koordinuoja „ NTT DATA“, „ Poseidon“, „Netcompany SCOPE“, Europos akvakultūros draugija (EAS) ir Europos akvakultūros technologijų ir inovacijų platforma (EATIP). Paslaugų sutartis pradėta vykdyti 2024 m. liepos mėn. ir galios iki 2026 m. birželio mėn.

Tikslai

AAM teikia Europos Komisijai ir ES valstybėms narėms logistinę, techninę ir administracinę paramą naujoms strateginėms gairėms įgyvendinti.

Konkrečiai, kad būtų pasiektas galutinis ES AAM tikslas, labai svarbūs keli tikslai:

• Rinkti žinias, gerąją patirtį ir jais dalytis, propaguoti atitinkamus renginius, skleisti naujienas ir kitą informaciją apie tvarią ES akvakultūrą.
• Techninės žinios apie tvarią akvakultūrą, padedant ES Komisijai parengti rekomendacinius dokumentus ir informacinius dokumentus dėl įvairių akvakultūros politikos aspektų;
• Mokymo ir e. mokymosi priemonių, susijusių su šiais rekomendaciniais dokumentais ir informaciniais dokumentais, kūrimas
• Atsakymas į valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų klausimus apie parengtus rekomendacinius dokumentus
• Organizuoti renginius, praktinius seminarus, konferencijas, mokymus ir techninius susitikimus, skirtus ES valstybėms narėms, akvakultūros pramonei ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, kad būtų remiamas ES akvakultūros strateginių gairių įgyvendinimas.

Tvarios ir konkurencingos akvakultūros 2021–2030 m. strateginės gairės.

ES gyvūnų sveikatos ir gerovės partnerystė.

ES vandens gyvūnų gerovės etaloninis centras.

Energetikos pertvarkos partnerystė (ETP).