Akvakultūra ir saugomos jūrų teritorijos: Galimos galimybės ir sinergija

Šiame dokumente raginama užtikrinti veiksmingą valdymą, kad būtų remiami procesai, kuriuose taikomi darnaus vystymosi principai ir ekosisteminis metodas sprendžiant dėl ekonominės veiklos jūroje, pavyzdžiui, akvakultūros. Jame akvakultūros ir saugomų jūrų teritorijų galimybės, nauda ir sinergija apibūdinamos kaip pagrindas platesnėms diskusijoms. Taikymo sritis nėra išsami akvakultūros ir saugomų jūrų teritorijų analizė, o veikiau pateikiama akvakultūros veiklos ir saugomų jūrų teritorijų teigiamos sąveikos pavyzdžių. Nenumatytos neigiamos pasekmės taip pat aptariamos siekiant pateikti subalansuotus argumentus.
Šis darbas grindžiamas keturiais 2015 ir 2016 m. surengtais praktiniais seminarais, per kuriuos surinkta informacija iš maždaug 100 ekspertų, atstovaujančių įvairiems sektoriams ir perspektyvoms.
Pripažįstama, kad akvakultūra yra svarbi tvaraus vystymosi veikla. Ji gali atlikti tam tikrą vaidmenį užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą, skurdo mažinimą ir ekonominį atsparumą, visų pirma saugomų jūrų teritorijų vietos bendruomenėms, ir prisidėti prie laukinių išteklių didinimo, kaip alternatyvos peržvejojimui ir paslaugų ekosistemai teikimo.
Šis tyrimas parodė, kad tiek akvakultūros, tiek saugomų jūrų teritorijų šalys turi aiškiai apibrėžti tikslus ir nori palaikyti atvirą ir išsamų dialogą. Šio dokumento pabaigoje aprašomos įvairios priemonės ir metodai, skirti didesnei akvakultūros ir saugomų jūrų teritorijų sinergijai remti.