Erdvės vėžiagyvių auginimui Adrijos jūros pakrantėje sudarymas

Atliekant šį darbą daugiausia dėmesio skiriama naujų jūrinių bestuburių auginimo teritorijų atrankai Adrijos jūros šiaurinėje pakrantėje (Italija). Vėžiagyvių vietos tinkamumas buvo įvertintas taikant metodiką, pagrįstą erdviniu daugiakriterių kriterijų vertinimu (SMCE), kuriuo remiantis buvo galima derinti matematinius modelius ir operatyvinius okeanografijos produktus. Tarpiniai kriterijai, į kuriuos buvo atsižvelgta atliekant analizę, apėmė optimalias augimo sąlygas, aplinkos sąveiką ir socialinį bei ekonominį vertinimą (pvz., organinės anglies nusėdimas; atstumas iki uosto). Rezultatai parodė, kad visa pakrantės zona, kurią sudaro 0 ir 3 nm, yra labai tinkama midijoms auginti, o 3–12 nm teritorija padalyta į labai tinkamą šiaurinę dalį ir mažiau tinkamą pietinę dalį. Išnagrinėti septyni skirtingi vėžiagyvių akvakultūros pramonės plėtros scenarijai. Naujos rūšies introdukcija ir audrų poveikio vertinimas yra konkretūs aspektai, į kuriuos atsižvelgiama vystymosi scenarijuose. Rezultatai rodo, kad pradėjus auginti austres šioje vietovėje vėžiagyvių akvakultūrai labai nepasikeistų. Be to, rezultatai rodo, kad: I) augimo potencialas šioje srityje yra didelis; II) erdvė, kurios tinkamumo indeksas > 0,5, padidėja, kai pirmenybė teikiama optimalios augimo sąlygos kriterijams, ir iii) labiausiai ribojamojo lygmens kriterijai yra socialiniai ir ekonominiai. Rezultatai buvo aptarti remiantis bendra patirtimi, susijusia su SMCE naudojimu skirstant akvakultūros erdves, atsižvelgiant į specialią paskirtį šiaurinėje Adrijos jūros dalyje. Taip pat buvo aptarti su siūloma metodine sistema susiję iššūkiai ir galimybės, visų pirma susiję su nuotolinio stebėjimo ir operatyvinės okeanografijos išteklių naudojimu taikant matematinius modelius. Rezultatai gali padėti moksliškai nustatyti skirtas akvakultūros zonas, kad būtų išvengta konfliktų, ir skatinti tvarią akvakultūrą Viduržemio jūroje, kurioje šios veiklos erdvė vis labiau ribojama.