Pasaulinė gyvūnų ligų našta: naujas požiūris į gyvulininkystės ir akvakultūros ligų supratimą ir valdymą

Investicijos į gyvūnų sveikatą ir veterinarijos tarnybas gali turėti išmatuojamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Šioms investicijoms reikalingas bazinis parametras, kuriuo apibūdinama gyvūnų sveikatos ir gerovės našta, kad būtų galima pagrįsti išteklių paskirstymą ir nustatyti jo prioritetus ir pagal kurį būtų galima įvertinti intervencinių priemonių poveikį. Šis dokumentas yra mokslinio tyrimo proceso, kurio metu nustatomos problemos ir ieškoma sprendimų įtraukiu būdu, dalis. Kyla platus klausimas: kokia turėtų būti gyvūnų ligų naštos visuomenei vertinimo sistema ir kokia būtų jos pridėtinė vertė? Be to, ji siekia tai padaryti taip, kad su ja galėtų susipažinti plačioji auditorija, kuri raginama dalyvauti šiose diskusijose. Atsižvelgiant į tai, kad ūkiniai gyvūnai, įskaitant tuos, kuriuos augina neturtingi smulkieji ūkininkai, yra ūkio subjektas, ši sistema turėtų būti grindžiama ekonominiais principais. Šiems neturtingiems ūkininkams neigiamą poveikį daro gyvūnų sveikatos technologijų skirtumai, kuriuos galima pašalinti derinant pasiūla ir paklausa grindžiamas intervencines priemones, taip sustiprinant tikslinės finansinės paramos, kurią teikia vyriausybės ir nevyriausybinės organizacijos, svarbą. Pasaulinės gyvūnų ligų naštos (GBAD) programa padės surinkti turimus duomenis, kad būtų galima įvertinti gyvūnų sveikatos nuostolius kruopščiai apibūdintose gamybos sistemose. Nuoseklus ir skaidrus gyvūnų sveikatos nuostolių priskyrimas leis prasmingai palyginti gyvūnų ligų naštą tarp ligų, gamybos sistemų ir šalių ir parodys, kaip ji paskirstoma pagal žmonių socialinę ir ekonominę padėtį ir lytį. Pagal GBAD programą bus sukurta debesija grindžiama žinių sistema ir duomenų portalas, per kurį naudotojai galės naudotis naštos rodikliais ir susijusiomis vizualizacijomis, padėti priimti sprendimus būsimų gyvūnų sveikatos scenarijų forma ir gauti platesnio ekonominio modeliavimo rezultatus. GBAD vizija – stiprinti maisto sistemą visuomenės ir aplinkos labui – yra bendros sveikatos koncepcijos įgyvendinimo pavyzdys.