Pasaulio marikultūros produkcijos erdvinio pasiskirstymo kartografavimas

Per pastaruosius 20 metų marikultūra (jūrų ir sūroko vandens akvakultūra) sparčiai augo, tačiau viešai prieinama informacija apie marikultūros gamybos vietą yra nedidelė. Nustatyti, kur vyksta marikultūros gamyba, tebėra pagrindinis uždavinys siekiant suprasti jos poveikį aplinkai ir atskirų ūkių bei viso sektoriaus tvarumą. Surinkome žinomas marikultūros vietas ir taikėme paprastą gamybos ir paskirstymo metodą, kad suskirstytume likusias pasaulines marikultūros vietas 73 šalyse, remdamiesi pagrindiniais veiksniais – atstumu nuo kranto ir uostų ir vidutiniu žinomų ūkių našumu (tonomis). Mūsų žemėlapyje nurodyta 96 proc. 2017 m. sužvejotų žuvų ir bestuburių marikultūros produkcijos, išskyrus dumblius, kurie sudaro pusę pasaulinės marikultūros produkcijos. Pirmą kartą pateikiame viešai prieinamą erdvinę žinomų ir apskaičiuotų marikultūrų vietovių duomenų bazę. Aptariame esamų duomenų naudingumą ir apribojimus bei mūsų modeliavimo metodą ir atkreipiame dėmesį į pagrindines duomenų spragas ir būsimus akvakultūros kartografavimo iššūkius. Mūsų rezultatai yra gyvybiškai svarbus marikultūros ir aplinkos mokslo darbuotojų išteklius, tačiau pabrėžiame, kad reikia standartizuotos, antžeminės pasaulinės akvakultūros vietovių ir ūkio lygmens požymių (pvz., rūšių, gamybos rūšies) duomenų bazės, kad būtų galima geriau suprasti gamybos pasiskirstymą ir tinkamai planuoti būsimą augimą.