Klimato kaitos poveikio Viduržemio jūros pelekinių žuvų gamybai prognozavimas: atvejo tyrimas Graikijoje

Pelekinių žuvų akvakultūra Viduržemio jūroje susiduria su vis didesniais iššūkiais dėl klimato kaitos, o galimam prisitaikymui prie klimato kaitos reikia nuodugniai įvertinti kylančias grėsmes ir galimybes. Šiame dokumente pristatomas metodas, parengtas siekiant ištirti klimato veiksnių poveikį Graikijos akvakultūrai – tipiškai Viduržemio jūros regiono šaliai, atliekančiai vadovaujamą vaidmenį šiame sektoriuje. Taikant ūkių lygmens metodą, sukurti dinamiški energijos biudžeto modeliai, skirti paprastiesiems vilkešeriams ir paprastiesiems vilkešeriams, o siekiant modeliuoti gamybos ir ūkių pelningumo pokyčius pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) scenarijus RCP45 ir RCP85 buvo naudojamas aplinkosauginis spaudimas. Devyniuose regionuose buvo atsižvelgta į temperatūros ir ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikį individualiu ir ūkių lygmenimis kartu su ūkininkavimo parametrais, pvz., laikymo laiku, rinkos dydžiu ir ūkio vieta (krante, jūroje). Modeliavimas rodo, kad individualiu lygmeniu žuvims ateityje gali pagerėti aukštesnė temperatūra, t. y. greičiau pasiekti komercinius dydžius, o auginimo parametrai gali turėti tokį pat didelį poveikį augimui kaip ir prognozuojami klimato svyravimai. Tačiau šią naudą iš esmės atsvers neigiamas ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikis gyventojų lygmeniu. Tokie įvykiai ateityje bus dažnesni ir, priklausomai nuo jiems priskirto intensyvumo, gali lemti biomasės nuostolius ir ūkių pelną, kurie gali būti nuo truputį iki žalingi pramonei. Apskritai šie rezultatai leidžia kiekybiškai įvertinti kai kurias galimas grėsmes svarbiam akvakultūros sektoriui, kartu siūlant galimybes pasinaudoti naujomis galimybėmis. Todėl jos galėtų padėti pagerinti sektoriaus pasirengimą ateityje spręsti svarbius uždavinius.