Viešosios politinės intervencijos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą nuo jūrinės veiklos: 14 Europos šalių tyrimas

Jūrų ekosistemos teikia daug įvairių prekių ir paslaugų, kurios tiesiogiai ir netiesiogiai naudingos ekonomikai ir kuriomis remiama žmonių sveikata ir gerovė. Tačiau šios ekosistemos yra pažeidžiamos dėl antropogeninės įtakos, pavyzdžiui, klimato kaitos, taršos ir buveinių naikinimo. Europos Sąjunga (ES) pripažįsta mėlynosios ekonomikos vaidmenį kuriant darbo vietas ir prisidedant prie ekonomikos augimo, o ES integruota jūrų politika yra tarpsektorinė sistema, pagal kurią valdoma ir koordinuojama jūrinė veikla. Tvarumas yra pagrindinis principas, kuriuo užtikrinama, kad tokie sektoriai kaip akvakultūra ir jūros vėjo energija, kurie yra skirti augimui, būtų plėtojami taip, kad nedarytų neigiamo poveikio jūrų aplinkos būklei. Tačiau šiuo metu mažai atsižvelgiama į tai, kokį poveikį ši veikla galėtų daryti visuomenės sveikatai. Dabartiniuose moksliniuose tyrimuose buvo naudojami 14 Europos šalių apklausų duomenys siekiant išsiaiškinti, kaip visuomenė suvokia šiuos klausimus, daugiausia dėmesio skiriant dešimčiai jūrinės veiklos rūšių, ypatingą dėmesį skiriant penkioms veiklos rūšims, susijusioms su 2012 m. ES mėlynojo augimo strategija. Respondentai palankiai įvertino šios jūrinės veiklos, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos sąsajas, taip pat galimus kompromisus. Politinės intervencijos, kuria siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą nuo įvairios veiklos, prioritetai buvo numatyti atsižvelgiant tiek į kontaktus su jūra (užimtumas jūrų sektoriuje, rekreacinė veikla), tiek į socialinius ir demografinius (politinio požiūrio, lyties, amžiaus) kintamuosius, kurie gali padėti įgyvendinti būsimas dalyvavimo ir komunikacijos iniciatyvas. Tačiau įvairiose šalyse pastebimi esminiai skirtumai, susiję su politikos prioritetais, taikomais įvairiai veiklai, tačiau įspėja, kad visi Europos gyventojai nebendrauja.