Auginamų rūšių rūšis

Midijos (Mytilus spp.), Atlanto lašišos (Salmo salar), Oyster (skirtingos rūšys), upėtakiai ir vandens augalai.

^{Šaltinis: 2023 M., EUMOFA; 2022 M., ŽMTEK; Airija, personal com., 2023 m. sausio 16 d.}

Gamybos būdas

Eurostato duomenimis, 2021.99 proc. Airijos produkcijos buvo pagaminta jūros ir sūrokuose vandenyse, o gėlame vandenyje – tik 1 proc. Buvo taikomi šie pagrindiniai gamybos metodai:

^{Šaltinis: 2023 M. EUMOFA}

Tendencijos (ankstesnės ir būsimos)

• 2030 m. maisto vizijos strategija. Jos vizija yra ta, kad per ateinantį dešimtmetį Airija taps pasauline tvarių maisto sistemų (SFS) lydere. Strategijoje nustatytas tikslas iki 2050 m. sukurti neutralaus anglies dioksido poveikio maisto sistemą ir iki 2030 m. padaryti patikrinamą pažangą, apimančią išmetamųjų teršalų kiekį, vandens kokybę ir biologinę įvairovę. Strategijoje taip pat numatyta, kad jūros gėrybių sektorius toliau tvariai vystosi ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriais, atidžiai valdant jūrų žvejybos ir akvakultūros naudojimą.
• 2025 m. maisto pramonės strategija. Yra dešimties metų (2016–2025 m.) Airijos žemės ūkio maisto produktų sektoriaus, įskaitant jūros gėrybių gamybą ir akvakultūrą, plėtros strategija. Tikslas – užtikrinti, kad iki 2025 m. žemės ūkio maisto produktų sektorius kuo labiau prisidėtų prie ekonomikos augimo ir eksporto aplinkos atžvilgiu tvariu būdu.

^{Šaltinis: MNSPA}

Akvakultūros poveikis šalies ekonomikai, maisto rinkai ir darbo rinkai

Devintajame dešimtmetyje akvakultūra Airijoje išsiplėtė iš namudų pramonės: šiuo metu pagaminama apie 40,000 tonų didelės vertės pelekinių žuvų ir vėžiagyvių, o tiesiogiai dirba apie 1800 žmonių, daugiausia kaimo vietovėse. 2021 m. akvakultūra, kurios vertė – apie 175 mln. EUR, labai prisideda prie nacionalinės jūros gėrybių gamybos ir apsirūpinimo maistu saugumo. Nors nuo 2008 m. vandenynų ekonomika didėjo, palyginti su 2018 m., Airijos vandenynų ekonomikos apyvarta 2019 m. sumažėjo 7 proc., daugiausia dėl laivybos, turizmo ir jūros gėrybių sektorių nuosmukio. Pasaulio ekonomikos pokyčiai, kurie turės didžiausią poveikį Airijos vandenynų ekonomikos rezultatams tiek artimiausiu, tiek vidutinės trukmės laikotarpiu: COVID-19, „Brexit’as“ ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Netiesioginė ekonominė veikla, susijusi su Airijos vandenynų ekonomika, yra dvigubai didesnė už tiesioginį įnašą. 

^{Šaltinis: MNSPA}

Iššūkiai ir galimybės

^{Šaltinis: MNSPA}

Užimtumas ir įmonių skaičius

2011–2020 m. įmonių skaičius svyravo nuo 279 iki 306, o darbuotojų skaičius 2020 m. buvo 1849. 

^{Šaltinis: MNSPA}

• Akvakultūra daugiausia reglamentuojama 1997 m. Žuvininkystės (pakeitimo) aktu, 1998 m. Žuvininkystės ir priekrantės (pakeitimo) aktu ir 2001 m. Žuvininkystės (pakeitimo) aktu.
• 2006 m. Jūrų žvejybos ir jūrų jurisdikcijos įstatymas
• 1998 m. Akvakultūros (licencijos paraiškų) taisyklės su pakeitimais
• 1933 m. Įstatymas dėl krante su pakeitimais 

Informaciją galima gauti iš Akvakultūros ir priekrantės valdymo

• Airijos ūkininkų asociacija (IFA)
• Airijos lašišų augintojų asociacija (ISGA)
• Irish Shellfish Association (ISA)
• Irish Trout Growers Group (ITGG)