Rizikos visuomenės sveikatai valdymas COVID-19 pandemijos metu, nauji Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo pakeitimai, kuriais siekiama patenkinti žvejų poreikius

Pastarojo meto COVID-19 ekstremalioji situacija pakeitė visų sektorių ekonominės veiklos rezultatus, o žvejybos ir akvakultūros sektorius neatsispindėjo. Būtinybė apsaugoti ekonominės veiklos vykdytojus nuo rizikos visada buvo svarbiausia, tačiau dėl COVID-19 dar labiau išryškėjo poreikis gauti sveikatos rizikos draudimą. Šiuo atžvilgiu Europos Sąjunga greitai perėjo prie Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (Reglamento [ES] Nr. 508/2014) 35 straipsnio pakeitimo, į kurį kaip viena iš priežasčių, kurios laikomos tinkamomis kompensacijoms savitarpio pagalbos fonduose, įtraukti „visuomenės sveikatos krizės“. Šiame dokumente analizuojame Reglamento Nr. 508 raidą, daugiausia dėmesio skirdami 35 straipsniui ir naujausiems jo pakeitimams, kad suprastume, ar naujoji reforma atitinka Italijos, vienos iš dviejų valstybių, kurios savo veiklos planuose dokumentavo ketinimą įgyvendinti savitarpio pagalbos fondus, žuvininkystės sektoriaus poreikius. Darbas apėmė empirinę analizę naudojant įvairių kintamųjų statistiką, kurią atliko 61 Italijos suinteresuotasis subjektas. Buvo nustatyti keli bendrovių profiliai, o tikimybė užsiregistruoti savitarpio pagalbos fonde buvo apskaičiuota atsižvelgiant į jų dėmesį sveikatos krizėms. Šiame darbe pabrėžiama, kad pakeitimai atitinka sektoriaus reikalavimus patobulinti savitarpio fondų sąlygas, tačiau tai dar nėra Italijos rinkai patraukli priemonė.