Suomija

Auginamų rūšių rūšis

Vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss), europinės baltosios menkės (Coregonus lavaretus), Pikeperch (Sander lucioperca), paprastieji upėtakiai (Salmo trutta), arkiniai charrai (Salvelinus aplinus) ir Sturgeon (Acipenseridae). Daugiausia auginami vaivorykštiniai upėtakiai ir baltosios vėžiagyvės.  

^{Šaltinis: 2022 M. EUMOFA; 2022 M., ŽMTEK; Suomija, personal com., 2023 m. sausio 13 d.}

Gamybos būdas

2021.79 proc. Suomijos produkcijos pagaminta sūrokame vandenyje ir 21 proc. gėlame vandenyje. 2019 m. buvo taikomi šie pagrindiniai gamybos metodai:

Likusi dalis buvo auginama taikant kitus metodus, apie kuriuos nėra išsamios informacijos. 

Sektoriaus dydis (gamyba ir vartojimas)

^{Šaltinis: 2022 m., Luke; 2023 M. EUMOFA}

Tendencijos (ankstesnės ir būsimos)

• Suomijoje akvakultūra yra labai svarbi žuvininkystės sektoriaus dalis ir sistemingai dedamos pastangos, kad jis vėl pradėtų tvariai augti. Pastaraisiais metais svarbūs pokyčiai buvo žuvų auginimo atviroje jūroje vieta, didelės pastangos recirkuliacinio vandens arba RAS ūkininkavimo srityje ir vykstantis pramonės dialogas siekiant plėtoti šį sektorių. Be to, šiame sektoriuje pereinama prie žiedinės ekonomikos, daugiau naudojant Baltijos jūros silkių ir šprotų pašarus.
• Konkurencinga ir augimą skatinanti aplinka. Teisės aktai ir valdymas, kuriais remiamas tvarus augimas ir atsinaujinimas, taip pat finansavimas, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra bei gerai veikianti švietimo ir mokymo sistema yra pagrindiniai konkurencingos aplinkos elementai.
• Tvarumas ir atsakomybė. Akvakultūros gamybos aplinkosauginis ir socialinis tvarumas yra būtina veiksmų sąlyga. Akvakultūros augimas turi atitikti vandens kokybės ir aplinkosaugos įsipareigojimus bei kitus aplinkosaugos tikslus. Suomijos sektorius ėmėsi svarbių veiksmų savo maistinių medžiagų kiekiui sumažinti ir šiuo metu Suomijoje sudaro tik mažiau nei 2 proc. maistinių medžiagų kiekio.
• Žuvų gerovė ir sveikata. Svarbu užtikrinti žuvų gerovę, nes net viena nesėkmė gali labai pakenkti sektoriaus reputacijai. Parengti ir įgyvendinti programą, skirtą žuvų gerovei užtikrinti ir mokslo žinioms apie ją gilinti.

^{Šaltinis: MNSPA}

Akvakultūros poveikis šalies ekonomikai, maisto rinkai ir darbo rinkai

• Akvakultūra yra pagrindinė Suomijos žuvininkystės pramonės dalis ir gali tvariai padidinti gamybą. Palyginti su naminėmis žuvimis, sunaudojama didesnė dalis importuojamų žuvų. Ši pusiausvyra turi būti pagerinta tvariai didinant akvakultūros gamybą.
• Alando regione: žuvų auginimas kaip svarbus Alandų tvaraus vystymosi ekonomikos sektorius. Pramonė kuria darbo vietas ir prisideda prie gyvybingo salyno.

^{Šaltinis: MNSPA}

Iššūkiai ir galimybės

^{Šaltinis: MNSPA}

Užimtumas ir įmonių skaičius

2021 m. Suomijoje buvo 237 akvakultūros įmonės.

Žemyninėje Suomijos dalyje dirbo 170 asmenų (netiesiogiai 732 asmenys), o Alando regione – 170 asmenų per metus tiesiogiai ūkininkaujant žuvininkyste. 47 (2017). 

^{Šaltinis: 2022 m., Luke; MNSPA}

• Aplinkos apsaugos įstatymas (Aplinkos apsaugos įstatymas)
• Poveikio aplinkai vertinimo procedūrosaktas (Įstatymas dėl PAV procedūros)
• Jūroje žvejojančių žvejybos ir akvakultūros laivų registravimo aktas 

Alandų teisės aktai: 

• Alandų provincijos vandens įstatymas (ÅFS 1996:61)
• Provincijos dekretas (2007 m.: 57) dėl vaivorykštinių upėtakių ir lašišų auginimo eilėje.
• Alandų įstatymas (2008 m.: 124) dėl aplinkos apsaugos.
• Alandų įstatymas (2018 m.: 31) dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo.
• Provincijos dekretas (2018 m.: 33) dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo.
• Alandų įstatymas (2018 m.: 83) dėl Nacionalinio atliekų įstatymo praturtinimo.
• Alandų įstatymas (1990 m.: 32) dėl nacionalinių įstatymų dėl cheminių medžiagų praturtėjimo Alandų provincijoje.  

Aplinkosaugos leidimai: Leidimus išduoda Regioninė valstybinė administracinė agentūra žemyninėje Suomijos dalyje, o Alanduose – Aplinkos ir sveikatos apsaugos agentūra (ÅMHM): Žemyninėje Suomijos dalyje leidimai išduodami pagal per pašarą dedamų maistinių medžiagų kiekį arba grynąjį maistinių medžiagų kiekį. Alandų aplinkosaugos leidimai akvakultūrai reglamentuojami pagal grynąjį maistinių medžiagų kiekį.