Background information
Auginamų rūšių rūšis
2021 m. užaugintos 5 pagrindinės rūšys (pagal produkcijos vertę): Vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss), paprastieji karpiai (Cyprinus carpio), Char (Salvenilus spp.), Sturgeon (Acipenser spp.), lašišos (Salmo salar).
Šaltinis: 2022 m. NIFRI – Olštyno nacionalinis vidaus vandenų žuvininkystės mokslinių tyrimų institutas
Gamybos būdas
Akvakultūros veikla Lenkijoje apsiriboja gėlųjų vandenų ūkininkavimu. 2021 m. buvo taikomi šie pagrindiniai gamybos metodai:
Sektoriaus dydis (gamyba ir vartojimas)
Gamyba
39.610 Tn; 123.542 tūkst. EUR (2022 m., NIFRI)
Žvejybos ir akvakultūros produktų vartojimas
14,26 kg vienam gyventojui (2021 m.)
Suvartojimo svyravimai
7 % (2023 M., EUMOFA)
Šaltinis: 2022 M. NIFRI; 2023 M. EUMOFA
Akvakultūros poveikis šalies ekonomikai, maisto rinkai ir darbo rinkai
- Lenkijos akvakultūros sektoriaus istorija sena, pirmieji veiklos rezultatai – XII a. (Šaltinis – „Eurofish“). Per penkerius metus nuo 2016 m. iki 2020 m. gamyba kasmet didėjo, o akvakultūros sektoriaus metinis augimas vidutiniškai siekė 5,6 proc. Tačiau 2021 m. gamyba sumažėjo iki 2019 m. užfiksuoto lygio. Pagal apimtį didžiausia kategorija yra upėtakių produkcija, kuri kasmet sudaro beveik pusę visos šalies akvakultūros produkcijos, kurioje vyrauja vaivorykštiniai upėtakiai. Antra pagal dydį grupė yra karpiai, daugiausia paprastieji karpiai. Palyginti su karpiais, vaivorykštinių upėtakių auginimas yra gana naujas sektorius, kuris plėtojosi XX a., o XX a. paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje gamybos apimtis pradėjo didėti.
- Lenkijos vartotojai vis labiau suvokia žuvies ir jūros gėrybių vartojimą. Jie renkasi žuvų produktus atidžiau ir dėmesingiau, gauna informaciją apie produktus ir jiems daro įtaką kampanijos, kuriomis skatinamas vartojimas ir žuvų bei jūros gėrybių nauda sveikatai. Manoma, kad didėjantis informuotumas apie sveikatą yra populiariausia žuvų vartojimo didėjimo priežastis. Pastaraisiais metais Lenkija stebėjo dinamišką sushi barų ir restoranų, įskaitant pagrindines sushi barų grandines, plėtrą.
Šaltinis: 2022 m. NIFRI, Eurofish
Iššūkiai ir galimybės
- Akvakultūros produkcijos didinimas siekiant prisidėti prie tvaraus užimtumo ir aplinkos apsaugos.
- Akvakultūros sektoriaus susiskaidymas kartu su didėjančiu konkurenciniu spaudimu (ir pastangomis perimti perdirbimo ir prekybos funkcijas) didina bendrų iniciatyvų ir veiklos (horizontaliųjų integracijos procesų) vaidmenį kooperatyvų ar gamintojų grupių formatu.
- Parengti sektorių klimato kaitai rengiant pramonės planus, kuriuose būtų atsižvelgiama į įvairių vietos akvakultūros produktų ypatumus, ir rengiant bei įgyvendinant gerąją patirtį reaguojant į klimato kaitą ir praktiką, susijusią su ūkiuose auginamų žuvų gerove.
- Reikia nuolat remti žinių apie vidaus vandenis, žuvų buveines ir sąlygas, priežiūrą ir atkūrimą, taip pat teritorijų, priklausančių nuo akvakultūros, planavimą.
- Siekiant veiksmingai įgyvendinti viešąsias užduotis, susijusias su maisto saugos reikalavimų laikymusi, reikia stiprinti politikos koordinavimą ir valdymą ir didinti rizikos stebėsenos procesų veiksmingumą akvakultūros sektoriuje.
- Akvakultūros plėtra turi užtikrinti prieigą prie erdvės ir vandens, tinkamai bendradarbiaujant valstybinėms administracijoms, atsakingoms už leidimą naudoti vandenis akvakultūros tikslais, ir institucijoms, atsakingoms už aplinkos ar teritorijų planavimo teisės aktų vykdymą.
- Supaprastinti taisykles, kad būtų kuo labiau sumažinta administracinė našta.
- Riboti vandens ištekliai, prastėjantys vandens santykiai, vandens perteklius ir vandens trūkumas laiko atžvilgiu, nepakankama vandentvarka, mažas sulaikymo pajėgumas (paviršiniai rezervuarai ir dirvožemis) ir nepakankamai įvertintas akvakultūros (žemės bazių) vaidmuo sulaikant vandenį nuo kritulių ir paviršinio nuotėkio.
- Didėjanti epizootinė rizika ir sunkumai atkuriant gamybos bazę po epizootinių reiškinių.
- Nepakankamai plačiai paplitusius rizikos ir krizių prevencijos sprendimus ir nepakankamai plataus masto žiedinės ekonomikos sprendimus.
- Stebėti ir įdiegti paskatų likti šioje profesinėje srityje sistemą.
- Sukurti teisinę aplinką, kad būtų remiami investicijų į akvakultūrą procesai ir technologijų perdavimas iš kitų ekonomikos sektorių, siekiant kurti efektyviai išteklius naudojančią akvakultūrą.
- Subsidijų ar kompensavimo už tradicinius ir aplinką tausojančius ūkininkavimo metodus, įskaitant priemones ir valymą, kuriais prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir esamų vandens santykių palaikymo, sistema.
- Skatinimas vartoti gėlavandenes žuvis iš vietinių ūkių kaip sveiką maistą ir vartoti smulkiosios žvejybos produktus.
- Teigiamo akvakultūros produktų įvaizdžio visuomenėje kūrimas.
- Administracinių procedūrų supaprastinimas.
- Technologinė revoliucija akvakultūroje. Pagrindinė jos sritis – produktyvių ir aplinką tausojančių, vandenį tausojančių inovacijų kūrimas ir įgyvendinimas, sparti mokslo ir mokslinių tyrimų plėtra, palydovinių duomenų naudojimas, genetika (žuvininkystės ir atkūrimo srityse) ir ekonominių procesų kompiuterizavimas.
- Didėja aplinkos išteklių (vandens, biologinės įvairovės) apsaugos svarba ir visuomenės lūkesčiai. Šios tendencijos stiprina akvakultūros sektoriaus daugiafunkciškumą, visų pirma ekstensyviosios akvakultūros sektorių, o jo konkurencingumas tampa vis labiau priklausomas nuo ne rinkos pajamų.
- Klimato kaita tampa vis akivaizdesnė, todėl mažėja ištekliai ir kyla grėsmė biologiniam tvarumui. Lenkijoje yra galimybių plėtoti naujas technologijas, pavyzdžiui, hidroponines arba integruotas technologijas (pvz., Veislės + hidroponika).
- Moksliniai tyrimai ir inovacijos, kurie gali padėti toliau plėtoti akvakultūros gamybą ir skatinti akvakultūros produktus kaip tvarius maisto produktus.
- Padidėjus nacionalinei akvakultūros produktų paklausai, sumažėjus jūrų žuvų laimikiui.
- Esama nuo paviršinių vandenų atsietos akvakultūros gamybos technologijos (pažangūs RAS įrenginiai).
- Didelį mokslinių tyrimų centrų inovacijų potencialą mažinti gamybos sąnaudas, be kita ko, teikiant konsultavimo paslaugas rinkodaros, ekonomikos ir verslo srityse.
- Didėjanti energijos paklausa ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo bei žiedinės ekonomikos technologijų plėtra.
- Skaitmeninių technologijų naudojimo ir darbo automatizavimo potencialą.
Šaltiniai: Eurofish & MNSPA
Užimtumas ir įmonių skaičius
2021 m. 1269 įmonės ir 6403 darbuotojai
Šaltinis: 2022 M. NIFRI
Multi-annual National Strategic Plans for the development of sustainable Aquaculture
Relevant Authorities
Applicable Legislation
Applicable Procedures
Vandens leidimas
Other Relevant Documents
National associations and networks
Relevant Websites
Contact Details
Žuvininkystės departamento Žuvininkystės rinkos ir perdirbimo skyrius, Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija
Piotr Słowik, vidaus vandenų žuvininkystė
- Paštas
- Fakso numeris ir (arba) e. paštas: + 48 22 623 29 72
Uploads
Summary in English of the "Published National Strategic Plan on Aquaculture" for Poland