2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 708/2007 (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A32007R0708&…) dėl svetimų ir nevietinių rūšių naudojimo akvakultūroje nustatyta sistema, kuria užtikrinama vandens aplinkos apsauga nuo rizikos, susijusios su tokių rūšių auginimu. Juo reglamentuojamas jų judėjimas ES, apimantis visas vandens rūšis ir gamybos tipus, ir nustatytos specialios taisyklės dėl uždarų akvakultūros objektų, taip pat IV priede išvardytoms rūšims taikomos išimtys.

Akvakultūros veiklos vykdytojai turi kreiptis dėl leidimo introdukuoti svetimą rūšį arba perkelti nevietinę rūšį atitinkamoje ES valstybės narės administracinėje įstaigoje (toliau – kompetentinga institucija). Pareiškėjas turi pateikti dokumentų rinkinį pagal I priede nurodytas orientacines gaires. Patariamasis komitetas įvertins, ar paraiškoje yra visa būtina informacija, ir nustatys jos priimtinumą bei galimą riziką. Tada komitetas perduoda savo nuomonę kompetentingai institucijai, kuri nustatyta tvarka nuspręs, ar išduoti leidimą, ar atsisakyti jį išduoti.

Akvaponika yra novatoriška akvakultūros gamybos sistema, pagal kurią žuvų gamyba recirkuliuojančiose akvakultūros sistemose (RAS) derinama su augalų auginimu hidroponikos būdu (augalų auginimo be dirvožemio metodas) vienoje gamybos sistemoje. Tai tvarus ir veiksmingas ūkininkavimo metodas, kuriuo pašalinamas dirvožemio poreikis ir saugomas vanduo.

Šio metodo privalumai yra įvairūs:

Ji gali būti ne tik kaimo vietovėse, bet ir miesto bei pusiau miesto aplinkoje, įskaitant miesto pastatus (pvz., stogo lubas) ir pramonės objektus (pvz., nenaudojamas vietas), taip suteikiant ES regionams galimybę savarankiškai apsirūpinti savo gyventojų darbo vietomis, taip pat šviežiomis daržovėmis, žuvimis ir vaisiais. Ši strateginė veikla ne tik sumažina žemės įsigijimo išlaidas, bet ir suteikia akvakultūrai erdvės žuvims auginti arčiau miestų, taip sumažinant transporto išlaidas ir bendrą gamybos anglies pėdsaką.

Tai ekologiniu požiūriu atsakinga uždara sistema, kurioje nenaudojamos cheminės trąšos, nes tai savarankiška sistema. Vanduo iš žuvų rezervuarų recirkuliuojamas per filtrus, kad būtų galima tiekti augalų lovas, o tada – atgal į žuvų rezervuarus. Žuvys ir augalai plėtoja simbiotinį ryšį, kai augalai valo žuvų atliekas, o žuvys maitina augalus maistingosiomis medžiagomis.

Pesticidų naudoti nereikia.

Taip išvengiama sezoniškumo apribojimų, nes augalai ir žuvys gali būti auginami ištisus metus, neatsižvelgiant į sezoną ir oro sąlygas.

Kai kurie akvaponikos įgyvendinimo ir plėtojimo uždaviniai yra šie:

Didelės pradinės išlaidos: akvaponikos sistemos sukūrimas gali būti brangus dėl specializuotos įrangos, pvz., rezervuarų, siurblių ir filtravimo sistemų, poreikio ir didelių energijos poreikių.

Techninės ekspertinės žinios: tam reikalinga kasdienė žuvų ir augalų vandens kokybės priežiūra ir nuolatiniai bandymai, taip pat žinios apie žuvų auginimą ir hidroponines sistemas. Žuvų ir augalų poreikių derinimas gali būti sudėtingas ir tam reikia nuolatinio mokymosi ir prisitaikymo.

Ne visi augalai ir žuvys klesti akvaponinėse sistemose: šis metodas netinka visiems pasėliams ir gali būti taikomas su ribota augalų ir žuvų veisle.

Pelningumas: šiuo metu kyla problemų, susijusių su platesniu mastu gaminamomis daržovėmis už pelningą kainą.