Žvejybos ir akvakultūros reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonės (FARE) dažnai yra netikslingos arba gali pakenkti sektoriaus stabilumui. Šiuo e. mokymosi kursu siekiama pagerinti pasirengimo ir reagavimo į ekstremaliąsias situacijas...
Šiuo kursu nustatoma akvakultūros biologinio saugumo pažangiojo valdymo kryptis (PMP/AB), kurioje, siekiant pagerinti bendrą akvakultūros sektoriaus tvarumą, taikomas rizika grindžiamas požiūris. Jame išdėstytos sąvokos ir veiksmai, kurių reikia...
Šiuo kursu įvedama Suderintos sistemos (SS) žuvininkystės ir akvakultūros produktų nomenklatūra, kurioje pristatomos pasaulinės ir FAO tarptautinės prekybos žuvininkystės srityje priemonės, pavyzdžiui, lengvatinė prieiga ir kilmės taisyklė. Šie...
Trumpas projekto aprašymas: „VeriFish“ yra dvejų metų trukmės projektas, finansuojamas pagal programą „Europos horizontas“, kuriuo siekiama sukurti prieinamą ir dinamišką patikrinamų tvarumo rodiklių sistemą, kad būtų pagerinta komunikacija ir...
Šiame leidime pristatoma Mėlynoji transformacija, kurią rodo FAO, bendradarbiaudama su nariais, partneriais ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, vadovaujama veikla ir iniciatyvos, kuriomis siekiama integruoti vandens gyvūnų maisto...
Baltijos MUPPETS suteikia unikalią galimybę novatoriams daryti apčiuopiamą poveikį tvariam midijų auginimui ir produktų kūrimui, remiant perspektyvius sprendimus, kuriais stiprinama vietos ekonomika ir gerinamos Baltijos jūros ekosistemos. Šiuo...
Taip, tai įmanoma, tačiau vis dar kyla techninių, inžinerinių ir su išlaidomis susijusių problemų. Būsima jūrų arba atviros vandenynų akvakultūros plėtra priklausys nuo technologijos, kuri bus įdiegta siekiant įveikti ekstremalias vandenynų klimato sąlygas, logistines problemas, susijusias su pašarų ir kitų išteklių tiekimu į ūkį, darbo atviroje jūroje platformų kūrimą ir nuotolinę daiktų internete esančių platformų kontrolę, kad būtų galima palaikyti ryšius ir valdyti platformas su dirbtiniu intelektu grindžiamomis optimizavimo sistemomis.
Integruota daugiatrofinė akvakultūra (IMTA) yra akvakultūros rūšis, kurioje kelios vandens rūšys iš skirtingų mitybos lygių (pvz., žuvys, jūros dumbliai, vėžiagyviai ar kiti bestuburiai) auginamos netoli tos pačios gamybos sistemos, siekiant padidinti efektyvumą, sumažinti atliekų kiekį ir teikti ekosistemines paslaugas, pvz., biologinį remediaciją.
Tvarios ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginėse gairėse, be kitų rūšių akvakultūros, kuri yra naudingiausia aplinkai ir klimatui, skatinama IMTA.
IMTA gali apimti daug įvairių rūšių akvakultūros sistemų, pvz., sausumoje veikiančias akvakultūros sistemas (pvz., tvenkinius) ir tinklų aptvarų sistemas (pvz., žuvų auginimo derinimas su priedugnio ir dugno sistemomis dvigeldžiams moliuskams ir jūros dumblių auginimui). Tačiau visada siekiama didinti aplinkos tvarumą, ekonominį stabilumą ir socialinį priimtinumą laikantis holistinio ir žiedinės ekonomikos požiūrio.
IMTA sistemos didina akvakultūros tvarumą švelnindamos natūralius maisto medžiagų ciklus. Šiose sistemose organinės medžiagos, kurių nenaudoja viena rūšis, pvz., žuvys, tampa kitų rūšių, pvz., jūros dumblių ir moliuskų, kurie augina maistines medžiagas, ištekliumi. Sistemos veiksmingumas priklauso nuo aplinkos veiksnių, tokių kaip maistinių medžiagų kiekis vietovėje, maisto prieinamumas ir hidrodinaminis poveikis.
Priimant IMTA tebėra keletas iššūkių. Pavyzdžiui, pagal ES teisės aktus akvakultūros gyvūnai negali būti šeriami atliekomis, o tai reiškia, kad pagal galiojančią teisinę sistemą modeliai negalioja, kai žuvys derinamos su tam tikromis filtruojančiomis pašarinėmis medžiagomis ir mėsingaisiais lesalais (mažos trofinės rūšys, pavyzdžiui, dvigeldžiai moliuskai ir jūrų agurkai), kurie perdirba maistines medžiagas iš žuvų nevalgomų pašarų ir išmatų. Siekdama įvertinti šias problemas ir padėti jas spręsti, ES finansuoja kelis IMTA projektus, pavyzdžiui, „Astral“ (https://www.astral-project.eu/ ) ir „AquaVitae“ (https://aquavitaeproject.eu/).
2020 m. ES akvakultūros produkcija iš viso pasiekė 1,2 mln. tonų, o jos vertė – 3,9 mlrd. EUR. Tuo metu pagrindinės akvakultūros rūšys buvo jūrų midijos (19 proc. visos ES produkcijos), vaivorykštiniai upėtakiai (17 proc.), melsvosios midijos (11 proc.), Ramiojo vandenyno austrės (9 proc.), austrės (8 proc.), Viduržemio jūros midijos (7 proc.), paprastieji vilkešeriai (7 proc.), paprastieji karpiai (7 proc.) ir paprastieji tunai (3 proc.). Šios devynios rūšys sudaro 87 proc. visos ES akvakultūros produkcijos (STECF 22–17-ES).
