Kliūčių veisimui siekiant didesnio ūkiuose auginamų Atlanto lašišų atsparumo žiotyms įveikimas: Norvegijos atvejo tyrimas

Lašišos yra nuolatinė ir didelė problema lašišų akvakultūros sektoriuje, kuri daro didelį poveikį aplinkai ir mažina lašišų pramonės augimo potencialą bei pajamas. Šiame straipsnyje aptariama, ar yra neišnaudotų galimybių veisti Atlanto lašišas, kad jos būtų atsparesnės žiotyms. Šiuo tikslu nagrinėjami trys veiksnių, kurie gali turėti įtakos veisimosi čiulpimuisi, rinkiniai, naudojant dokumentų analizę ir pokalbius su pagrindiniais veikėjais. Pirma, iš mūsų duomenų medžiagos matyti, kad rinka grindžiami veiksniai vargu ar paskatins tokio tipo selekciją, nes veisimo siekiant atsparumo žiotyms nauda daugiausia yra viešoji gėrybė, o dėl to, kad čiulpų atsparumo poligeninis pobūdis neleidžia patentuoti kaip galingos priemonės privačioms prekėms apsaugoti arba genetinio gerinimo naudai privatizuoti. Antra, genų redagavimo technologijų reguliavimas yra susijęs su srautu ir didina riziką, kad bus investuojama į selektyviosios selekcijos technologijas, kurios galėtų padėti įveikti poligeninius atsparumo čiulpams iššūkius. Galiausiai politikos priemonės, kuriomis siekiama skatinti atitinkamas inovacijas, buvo plačiai taikomos kitų rūšių inovacijoms, kuriomis siekiama spręsti eiliškumo problemą. Pavyzdžiui, dėl naujų delsimo technologijų padaugėjo gydymo būdų ir pastaraisiais metais padidėjo stresas ir mirtingumas. Tačiau nė viena iš jų nebuvo skirta pagrindinėms pagrindinėms lašišų žiočių problemos priežastims (pvz., didelėms monokultūroms ar neatsparioms žuvims) ir nė viena iš jų nebuvo naudojama veisimo subjektų. Vertinant socialiniu ir aplinkos požiūriu, tai gali paradoksalu lemti didesnę žuvų paklausą, nes dėl to labiau išsivysto šiurkštus gydymas, o ne labiau pleišoms atsparių žuvų paklausa.