Graikija

Auginamų rūšių rūšis

Pagrindinės jūrų rūšys yra paprastieji jūriniai pagelai(Sparus aurata) ir paprastieji jūriniai pagelai (Dicentrarchus labrax), Meagre (Argyrosomus regius), didieji jūriniai pagelai (Seriola dumerilli), šarvai (Diplodus puntazzo), raudonieji jūriniai pagelai (Pagrus major), midus (Mytilus spp). 

Kalbant apie gėlavandenę akvakultūrą Graikijoje, pagrindinės rūšys yra vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss), paprastieji karpiai (Cyprinus carpio), Coho lašišos (Oncorhynchus cisutch), europiniai unguriai (Anguila anguila) ir spirulina rūšys.

Pagrindinės rūšys sūrokuose vandenyse (išplėstinė akvakultūra lagūnose) yra šios: Mugilidae: (Mugil cephalus, Lisa Ramada, Lisa saliens, Lisa aurata), Gilto (Sparus aurata), paprastasis vilkešeris(Dicentrarchus labrax) ir europinių upinių ungurių (Anguilla Anguilla).

^{Šaltiniai: 2023 M., EUMOFA; 2022 M., ŽMTEK; MNSPA; Graikija, personal com., 2023 m. sausio 26 d.}

Gamybos būdas

Eurostato duomenimis, 2021.98 proc. Graikijos produkcijos buvo pagaminta jūros ir sūrokuose vandenyse (beveik vien jūrų vandenyse), o likusi dalis – gėlame vandenyje. Pagrindinis taikytas gamybos metodas buvo narvai jūros vandenyje.  

Gėlųjų vandenų akvakultūra Graikijoje susijusi su vandens organizmų auginimu sausumoje esančiuose tvenkiniuose. Be to, neseniai buvo patvirtinti du Paenaeus monodon (metinis pajėgumas – 516 tonų) ir Lithopaeneus vanamei ( metinis pajėgumas – 100 tonų) rūšių krevečių ūkiai, naudojami ir uždaruose sausumoje esančiose biologinio tipo vandens sistemose. Graikijoje 6 mikrodumblių augalai (Arthrospiraspp ir Spirulina spp.) taip pat eksploatuojami uždarose šiltnamių talpyklose, kurių metinis pajėgumas 170 tonų, kur vandeniui šildyti naudojama geoterminė energija.

^{Šaltiniai: 2023 m. EUMOFA ir MNSPA}

Tendencijos (ankstesnės ir būsimos)

• Graikijos akvakultūros produkcijos didinimas 3 % iki 2025 m. ir 5 % iki 2030 m. (nacionalinis strateginis tikslas).
• Konkurencingumo ir mokslinių tyrimų stiprinimas. Todėl reikia skatinti žinių, inovacijų ir technologijų perdavimą šiame sektoriuje ir remti rūšių įvairinimą tiek prisitaikymo prie klimato kaitos, tiek didesnio Viduržemio jūros akvakultūros įvairinimo ir konkurencingumo požiūriu.
• Ekologinės gamybos didinimas.

^{Šaltinis: MNSPA}

Akvakultūros poveikis šalies ekonomikai, maisto rinkai ir darbo rinkai

• Graikija yra didžiausia paprastųjų karosų ir paprastųjų vilkešerių gamintoja ES ir pirmaujanti galia platesniame Viduržemio jūros regione.
• Gėlųjų vandenų akvakultūra Graikijoje nėra labai išvystyta, daugiausia dėl to, kad šalyje trūksta gėlo vandens, tačiau kai kuriose žemyninio regiono kalnuotose vietovėse ji yra ypač svarbus ekonomikos sektorius.

^{Šaltinis: MNSPA}

Iššūkiai ir galimybės

^{Šaltinis: MNSPA}

Užimtumas ir įmonių skaičius

2016–2018 m. tiesiogiai įdarbintų darbuotojų skaičius: jūrų akvakultūroje – 3100, ir apskaičiuota, kad reikšmingų pokyčių nėra; gėlųjų vandenų akvakultūros produkcijos sektoriuje – 250, ir apskaičiuota, kad reikšmingų pokyčių nėra; akvakultūros rūšių auginimas lagūnose yra 350.

^{Šaltinis: Graikijos statistikos institucija, ELSTAT}

• Įstatymas Nr. 4282/2014 „Akvakultūros vystymas ir kitos nuostatos“ (Vyriausybės leidinys, A serija, Nr. 182)
• Įstatymas Nr. 4492/2017 „Šviežių ir greitai gendančių žemės ūkio produktų tvarkymas ir prekyba jais ir kitos nuostatos“ (Vyriausybės leidinys, A serija, Nr. 156)
• Įstatymas Nr. 4711/2020 „Finansinės veiklos, už kurią atsakinga Kaimo plėtros ir maisto ministerija, sistemos supaprastinimas ir kitos nuostatos“ (Vyriausybės leidinys, A serija, Nr. 145)
• Įstatymas Nr. 4691/2020 „Kaimo plėtros ir maisto ministerijos kompetencijai priklausantys žemės ūkio sektoriaus modernizavimo ir modernizavimo susitarimai ir kitos nuostatos“ (Vyriausybės leidinys, A serija, Nr. 108)
• Ministro sprendimas Nr. 1333/153983/2018 „Ministrų sprendimų Nr. 165837/17–12–2009 ir 3702/76929/20–6–2013 pakeitimas dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 708/2007 dėl iš dalies pakeisto, papildyto ir galiojančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 708/2007 „Užsienio ir nevietinių rūšių naudojimas akvakultūroje“ įgyvendinimo klausimų reguliavimo“ (Vyriausybės leidinys, B serija, Nr. 5158)
• N.D.420/70 „Žuvininkystės kodeksas“ (Vyriausybės leidinys, A serija, Nr. 27)
• Įstatymas Nr. 1740/1987 dėl koralų darinių, žuvų veisimo vandenų, akvakultūros ir kitų nuostatų naudojimo ir apsaugos (Vyriausybės leidinys, A serija, Nr. 221)
• Įstatymas Nr.2040/1992 „Žemės ūkio ministerijos kompetencijai priklausančių klausimų ir jos prižiūrimų juridinių asmenų reglamentavimas“ (Vyriausybės leidinys, A serija, Nr. 70)
• Įstatymas Nr. 1560/1986 „Dėl aplinkos apsaugos“ (Vyriausybės leidinys, A serija, Nr. 160)
• Įstatymas Nr. 2742/1999 dėl teritorijų planavimo ir tvaraus vystymosi (Vyriausybės leidinys, A serija, Nr. 207)
• Įstatymas Nr. 4447/2016 „Teritorinis planavimas. Tvarus vystymasis ir kitos nuostatos“ (Vyriausybės leidinys, A serija, Nr. 241)  
• C.M.D. 31722/4–11–2011 „Akvakultūros teritorijų planavimo ir tvaraus vystymosi specialios programos patvirtinimas...“ (Vyriausybės leidinys, B serija, Nr. 2505)
• Įstatymas Nr. 3199/2003 „Vandens apsauga ir valdymas. Suderinimas su Europos Parlamento direktyva 2000/60/EB...“ (Vyriausybės oficialusis leidinys, A serija, Nr. 280)
• Įstatymas Nr. 4014/2011 „Projektų ir veiklos aplinkosauginis licencijavimas...“ (Vyriausybės oficialusis leidinys, A serija, Nr. 209)
• Prezidento dekretas Nr. 28/2009 dėl akvakultūros gyvūnų ir jų produktų sveikatos kontrolės reikalavimų pagal Tarybos direktyvą 2006/88/EB ir ES Komisijos direktyvą 2008/53/EB.

• Aplinkosauginio leidimo,
• Akvakultūros leidimas:
  1. Įmonės patvirtinimas ir
  2. Pranešimas apie operaciją

• Graikijos marikultūrų federacija
• Graikijos akvakultūros gamintojų organizacija (HAPO/ELOPY)
• Graikijos smulkiųjų ir vidutinių žuvų ūkininkų sąjunga
• Graikijos lagūnų žvejybos kooperatyvų asociacija
• Graikijos midijų ir kiaušialąsčių ūkininkų asociacija