Italija

Auginamų rūšių rūšis

Viduržemio jūros midijos (Mytilus galloprovinvialis), Manila clam (Ruditapes philippinarum), didžiaakės austrės (Crassostrea gigas), Rainbow Trout (Oncorhynchus mykiss), lašišos (kelios rūšys), paprastosios jūrinės brosmės (Sparus aurata), paprastieji vilkešeriai (Dicentrarchus labrax), Meagre (Argyrosomus regius), Carps (kelios rūšys), Sturgeons (keli rūšys), europiniai upiniai unguriai (Anguilla anguilla), katinės žuvys (Ameiurus melas, A. punctatus).

^{Šaltinis: 2021 m. akvakultūros duomenų rinkimo reglamentas Nr. 762/2008}

Gamybos būdas

2021 m. 69,7 proc. Italijos produkcijos buvo pagaminta jūros ir sūrokuose vandenyse, o 30,3 proc. gėlame vandenyje. Buvo taikomi šie pagrindiniai gamybos metodai:

^{Šaltinis: 2021 m. akvakultūros duomenų rinkimo reglamentas (Reg. 762/2008); 2023 M. EUMOFA}

Tendencijos (ankstesnės ir būsimos)

2021–2027 m. nacionaliniame strateginiame akvakultūros plane (NSPA) nustatyti 8 Italijos akvakultūros plėtros prioritetai ir 4 pagrindiniai tikslai (MO) pagal Europos strategijas „Žaliasis kursas“, „Nuo ūkio iki stalo“, „Biologinė įvairovė“ ir „Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginės gairės“ (COM(2021) 236 final). 

Italijos administracijos nustatyti prioritetai yra šie:

1. biologinės įvairovės išsaugojimas;
2. koordinuotas jūrų erdvės planavimas;
3. gyvūnų sveikatą ir gerovę;
4. moksliniai tyrimai ir skaitmeninimas;
5. vartotojų informuotumas ir socialinis priimtinumas;
6. stiprinti strateginį regioninių administracijų vaidmenį;
7. bendruomenės inicijuota vietos plėtra; 8) tarptautinis bendradarbiavimas.

Keturi pagrindiniai tikslai, kuriuos reikia pasiekti: 

1. MO1 „Institucinių gebėjimų stiprinimas ir administracinių procedūrų supaprastinimas“;
2. MO2 „Akvakultūros plėtros ir tvaraus augimo užtikrinimas vykdant koordinuotą teritorijų planavimą ir didinant teritorijų potencialą“;
3. MO3 „Akvakultūros gamybos konkurencingumo skatinimas“;
4. MO4 „Vienodos veiklos vykdytojų veiklos sąlygų skatinimas ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas“.  

^{Šaltinis: NSPA 2021–2027 M.}

Akvakultūros poveikis šalies ekonomikai, maisto rinkai ir darbo rinkai

• Eurostato duomenimis (2020 m.), 2019 m. Italijai teko 11,3 proc. ES akvakultūros gamybos apimties ir ji buvo ketvirta po Ispanijos, Prancūzijos ir Graikijos.
• Remiantis naujausiais turimais duomenimis, 2018 m. akvakultūros pajamos sudarė -3 proc. visų pajamų. Veiklos sąnaudos, kaip ir darbo jėgos sąnaudos, padidėjo + 10 %. Dėl to bendroji pridėtinė vertė (BPV) sumažėjo –11 proc. 2018 m. beveik visi Italijos regionai paskelbė daugumą kvietimų teikti pagalbą iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), susijusius su 2.48 priemone „Gamybinės investicijos į akvakultūrą“. Tai parodė sektoriaus norą dirbti daugiausia vertikalios integracijos srityje, investuojant į pertvarkos veiklą, taip pat į naujas rinkodaros ir vertės grandinės integracijos formas.
• Italijoje akvakultūros produkcija, kurioje vyrauja ribotas skaičius rūšių, pvz., midijos, manilos molvas, vaivorykštinis upėtakis, paprastasis vilkešeris ir paprastasis karosas, vykdoma įvairioje aplinkoje, pasižyminčioje skirtinga technologijų pažanga, ir jai būdinga ūkininkavimo praktika, glaudžiai susijusi su vietos tradicijomis, pavyzdžiui, „vallicoltura“ ir vėžiagyvių auginimas lagūnų aplinkoje.
• Pripažįstama, kad nepakankamas gamybos įvairinimas yra viena iš bendro sektoriaus pažeidžiamumo priežasčių, nes didėja vidaus komercinė konkurencija dėl neatstovaujamų arba nepakankamai atstovaujamų produktų importo ir didėja jų importas.
• Italijoje taip pat labai svarbu gaminti žmonėms vartoti skirtus kiaušinius. Eršketų kiaušiniai (ikrai), lašišiniai kiaušiniai ir barzdočių kiaušiniai.
• Ekologinės akvakultūros produktų vartojimas yra labai ribotas, nes trūksta informacijos apie produktus ir gamybos procesus, trūksta ekologiškai sertifikuotų jauniklių ir didelių sertifikavimo išlaidų. 

^{Šaltinis: NSPA 2021–2027 M.}

Iššūkiai ir galimybės

^{Šaltinis: NSPA 2021–2027 M.}

Užimtumas ir įmonių skaičius

2021 m. – 504 įmonės (679 veikiančios įmonės); 2017 m. bendras užimtumas šiame sektoriuje buvo 4488. 

^{Šaltinis: NSPA 2021–2027 M.}

• Teisėkūros įgaliojimai akvakultūros srityje suteikiami regionams, o valstybė yra atsakinga už nacionalinį programavimą ir regioninės politikos koordinavimą.
• 1992 m. vasario 5 d. Akvakultūros įstatymas Nr. 102 (su pakeitimais, padarytais 2001 m. kovo 27 d. Įstatymu Nr. 122)
• 2001 m. gegužės 18 d. Įstatyminis dekretas Nr. 226, nustatantis Žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus modernizavimo gaires, iš dalies pakeistas 2004 m. Įstatyminiu dekretu Nr. 154
• 2008 m. rugpjūčio 4 d.Įstatyminis dekretas Nr. 148: Direktyvos 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimas
• 2010 m. liepos 8 d.ministro dekretas, Appl. Įstatyminis dekretas Nr. 148: Akvakultūros gamybos įmonių registro nuostatos
• 2011 m. rugpjūčio 3 d.ministro dekretas, Appl. Įstatyminis dekretas Nr. 148: Nuostatos dėl sveikatos leidimų išdavimo akvakultūros įmonėms ir perdirbimo įmonėms, kaip tai suprantama pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. Įstatyminio dekreto Nr. 148 6 straipsnį
• 2020 m. vasario 4 d.Ministro dekretas Nr. 7630: „Tvarios akvakultūros“ gamybos specifikacijos pripažinimas Nacionalinėje zootechninės kokybės sistemoje, kurią pripažįsta Žemės ūkio ir miškininkystės politikos ministerija, 2011 m. kovo 4 d. Ministro dekretas Nr. 4337 

Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) (Įstatyminis dekretas Nr. 152/2006, neseniai iš dalies pakeistas Įstatyminiu dekretu Nr. 104/2017, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/52/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (PAV))

• Akvakultūros platforma (Itaqua)
• Nacionalinis statistikos institutas (ISTAT)
• CREA – Gyvūnų auginimas ir akvakultūra (atitinkamą informaciją taip pat rasite čia)