Ligų ekonominio poveikio vertinimas Viduržemio jūros augančiuose ūkiuose, auginančiuose paprastuosius vilkešerius

Šio darbo tikslas – pasiūlyti naują ir oficialų metodą, pagal kurį būtų vertinamos tiesioginės išlaidos, patiriamos dėl skirtingų patogenų sukeliamų ligų, taip pat jų ekonominis poveikis tipiškiems Viduržemio jūros augantiems ūkiams, kuriuose auginami paprastieji vilkešeriai pagal skirtingus gamybos scenarijus, susijusius su pagaminta biomase (ūkio dydis) ir išaugintų žuvų dydžiu (gamybos strategija). Mes naudojame deterministinį statinį modelį, pagal kurį imituojama tų įstaigų metinė pelno (nuostolio) ataskaita, kad būtų įvertintos tiesioginės išlaidos, kurias sukelia įvairios ligos, taip pat, remiantis daline biudžeto ir jautrumo analize, jų ekonominis poveikis. Svarbi šio darbo išvada yra ta, kad paprastųjų vilkešerių auginimo ūkių, kenčiančių nuo pasikartojančių įvairių patogenų sukeliamų ligų protrūkių, pelningumas ir ekonominis gyvybingumas priklauso nuo ūkio tipologijos (ūkio dydžio), taip pat nuo savininkų ir (arba) investuotojų priimtų sprendimų dėl rinkoje gaminamų ir parduodamų žuvų dydžio. Mūsų skaičiavimai rodo, kad kuo didesnis ūkis ir užaugintų žuvų dydis, tuo didesnės yra tiesioginės ligos protrūkio išlaidos. Tačiau ekonominis poveikis grynajam veiklos pelnui yra gerokai didesnis, nes ūkis yra mažesnis, o užaugintos žuvys – mažesnės. Šio tyrimo išvadose pabrėžiama, kad smulkieji gamintojai turi atkreipti dėmesį ir skirti išteklių ligų protrūkių prevencijai ir gydymui.