Žuvų gerovė akvaponinėse sistemose: Jos ryšys su vandens kokybe ir akcentas apie pašarus ir šalčius. Peržiūra

Akvaponika – tai akvakultūros (žuvų) ir hidroponinio augalų auginimo derinys. Atliekant šią peržiūrą nagrinėjama žuvų gerovė, susijusi su vandens kokybe, žuvų pašarais ir žuvų atliekomis bei išmatomis, siekiant sukurti tvarią akvaponinę sistemą, pagal kurią bendrai auginami organizmai, žuvys, bakterijos biologiniuose filtruose ir augaluose turėtų būti visapusiškai vertinami visose akvaponikos operacijose. Vandens kokybės parametrai yra pagrindinis aplinkos aspektas siekiant optimizuoti akvaponinę gamybą ir daryti tiesioginį poveikį žuvų gerovei ir (arba) sveikatos klausimams bei augalų poreikiams. Akvaponinėse sistemose maistingųjų medžiagų įsisavinimas turėtų būti kuo didesnis, kad būtų užtikrinta sveika augalų biomasės gamyba, tačiau nepamirštant geriausių žuvų gerovės sąlygų vandens kokybės požiūriu. Taip pat svarbios priemonės, kuriomis siekiama sumažinti ligų ar infekcijų atsiradimo ar plitimo riziką ir padidinti akvaponikų biologinį saugumą. Be to, reikėtų atsižvelgti į galimą alelocheminių medžiagų, t. y. iš augalų išsiskiriančių cheminių medžiagų, poveikį. Be to, reikėtų atidžiai apsvarstyti mitybos virškinamumo, išmatų dalelių dydžio ir nusodinimo santykio poveikį vandens kokybei. Kadangi turima informacija yra labai ribota, reikėtų atlikti mokslinius tyrimus, kad būtų galima geriau nustatyti ryšį tarp atitinkamų augalams reikalingų mineralų kiekių ir žuvų metabolizmo, sveikatos ir gerovės. Dar reikia ištirti, ar ir kokiu mastu suspenduotų kietųjų medžiagų koncentracija, kurią galima rasti akvaponinėse sistemose, gali pakenkti žuvų sveikatai. Vandens kokybė, daranti tiesioginį poveikį žuvų sveikatai ir gerovei, yra pagrindinis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti visose akvaponinėse sistemose.