Background information

Auginamų rūšių rūšis
Paprastieji karpiai (Cyprinus carpio), Šiaurės Afrikos katžuvės (hetero-Clarias, hibridinis variantas) ir sidabrinių karpių (Hypophthalmichthys molitrix) ir didžiųjų karpių (H. nobilis) hibridiniai ištekliai. Taip pat yra keletas svarbių paprastųjų katžuvių (Silurus glanis) ir žolinių karpių (Ctenopharyngodon idella) produkcijos.
Šaltinis: 2023 M., EUMOFA; 2022 M., ŽMTEK; Vengrija, personal com., 2023 m. sausio 11 d.
Gamybos būdas
Neturint tiesioginės prieigos prie jūros, akvakultūros veikla Vengrijoje apsiriboja gėlųjų vandenų ūkininkavimu. Remiantis FAO ir Eurostato duomenimis, 2021 m. buvo taikomi šie pagrindiniai gamybos metodai:
Sektoriaus dydis (gamyba ir vartojimas)
Šaltinis: 2021 m. Vengrijos statistika
Akvakultūros poveikis šalies ekonomikai, maisto rinkai ir darbo rinkai
- Per pastarąjį dešimtmetį Vengrijos akvakultūros produkcija, skirta žmonėms vartoti, kasmet vidutiniškai augo vidutiniškai 3,1 %.
- Augantis akvakultūros subsektorius yra intensyvus žuvų auginimas. Svarbiausios intensyviai auginamos rūšys yra Šiaurės Afrikos katžuvės (hetero-claras, hibridinis variantas), kurių didžiausia gamintoja yra Vengrija, per dvidešimt metų padidinusi gamybą nuo beveik nulio iki daugiau kaip 3 800 tonų.
- Oficialių duomenų apie Vengrijos žuvų perdirbimo sektoriaus produkciją nėra.
- Vengrija yra grynoji žuvų ir jūros gėrybių produktų importuotoja. 2021.67 proc. Vengrijoje sunaudotų žuvų buvo importuotos, 33 proc. jų pagaminta šalies viduje. Paruoštos ir konservuotos žuvys, sudarytos iš didžiausios produktų grupės, kuriai tenka 53 % tūrio, po to – filė (šviežia arba užšaldyta), 20 % masės, ir sveikos užšaldytos žuvys (išskyrus filė) – 12 %. Iki 90 proc. importuotos žuvies ir jūros gėrybių kiekio 2020 m. buvo gauta iš ES šalių, daugiausia Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos, Čekijos ir Italijos.
Šaltinis: 2020 m. Eurofish
Iššūkiai ir galimybės
- Tobulinti administracinių procedūrų sistemą: Dėl institucijų, dalyvaujančių išduodant leidimus, skaičiaus ir daugiaetapės licencijavimo sistemos akvakultūros objektų leidimų išdavimas yra sudėtingas ir ilgas, nepaisant tam tikros pažangos kuriant vieno langelio principu veikiančią sistemą ir bendradarbiaujant institucijoms.
- Vengrijos akvakultūros sektorius susiduria su keliais iššūkiais, įskaitant darbo jėgos trūkumą, poreikį tvariai intensyvinti žuvų gamybą, mažą žuvininkystės ūkių pelningumą, nepakankamą vandens vartojimo efektyvumą ir žalingą žuvininkystės ūkių poveikį aplinkai. Be to, reikia geriau pripažinti tvenkinių ūkių teikiamas ekosistemines paslaugas, o tai prieštarauja teiginiui apie žalingą akvakultūros poveikį. Tvenkinių ūkiai, kuriuose pagaminama didžioji dalis Vengrijos žuvų, paprastai intensyviai augina žuvis ir yra laikomi turinčiais daug naudos aplinkai (išlaikant didelę biologinę įvairovę, kraštovaizdžio vertę, vandens sulaikymą, maisto medžiagų sulaikymą, potvynių kontrolę, klimato kaitos švelninimą), kovojant su žuvimis maitinančių gyvūnų daroma žala ir kylančia Koi Herpeso viruso rizika. Siekiant didesnio žuvų suvartojimo, svarbu didinti perdirbtų produktų asortimentą, didinti atsekamumą ir vartotojų pasitikėjimą, tačiau taip pat būtina didinti žuvų perdirbimo sektoriaus pelningumą ir konkurencingumą (2020 m., „Eurofish“).
- Visuomenės informuotumo apie akvakultūros potencialą kaimo plėtrai didinimas ir skaidrių žemės naudojimo kriterijų, kurie gali padėti nustatyti teritorijas, kurios yra labai tinkamos akvakultūros veiklai teritoriniu lygmeniu, nustatymas gali būti laikomi svarbiais tikslais.
- Didinti socialinį informuotumą apie akvakultūros potencialą kaimo plėtrai, įskaitant jos ekonominį ir užimtumo vaidmenį, taip pat apie jos ekologinį vaidmenį (klimato, buveinių ir biologinės įvairovės išlaikymas)
- Bendradarbiaujant su atitinkamais partneriais, parengti kriterijus ir gaires regionų ir vietos valdžios institucijoms ir institucijoms, dalyvaujančioms teritorijų planavimo veikloje, kad būtų lengviau nustatyti akvakultūros veiklai tinkamas teritorijas.
Šaltinis: 2020 m. „Eurofish & MNPSA“
Užimtumas ir įmonių skaičius
2021 m.: 375 įmonės, 1269 visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, 193 ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai; laikinas ir (arba) atsitiktinis 22,254 asmens darbo dienų įdarbinimas.
Šaltinis: Vengrijos statistika
Multi-annual National Strategic Plans for the development of sustainable Aquaculture
Relevant Authorities
Applicable Legislation
Galiojantys nacionalinės teisės aktai:
- 2012 m. Aktas Nr. CXXVI dėl Vengrijos žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros rūmų;
- 2013 m. Aktas Nr. CII dėl žuvų auginimo ir žuvų apsaugos (Hhvtv);
- 314/2014. (XII. 12 m. Vyriausybės dekretas Nr. 12 dėl baudų už žuvų auginimą ir žuvų išsaugojimą;
- 383/2016. (XII. Vyriausybės dekretas Nr. 2 dėl institucijų, vykdančių oficialias ir administracines užduotis žemės ūkio srityje, skyrimo;
- 413/2017. (XII. Vyriausybės dekretas Nr. 15, nustatantis taisykles, susijusias su tam tikromis žuvininkystės valdymo procedūromis;
- 182/2022. 2011 m. gegužės 24 d. Vyriausybės dekretas dėl Vyriausybės narių pareigų ir įgaliojimų (toliau – Statuto reglamentas);
- 133/2013. (XII. Kaimo plėtros ministro dekretas Nr. 29, kuriuo nustatomos tam tikros žuvininkystės valdymo ir išsaugojimo taisyklės;
- 89/2015. (XII. Žemės ūkio ministro dekretas Nr. 22 dėl tam tikrų taisyklių, pagal kurias valstybei suteikiamos žuvų valdymo teisės valdyti turtą, vykdyti nuomą konkurso būdu ir subnuomą;
- 90/2015. (XII. 22) FM dekretas dėl valstybės teisės auginti žuvininkystę ir pernuomoti pernuomojimo sąlygų.
- 2007 m. Aktas Nr. XVII dėl tam tikrų tvarkos aspektų, susijusių su pagalba žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei bei kitomis priemonėmis;
- 2/2005. Vyriausybės dekretas Nr. 12/2001 (I.11.) dėl tam tikrų planų ar programų poveikio aplinkai vertinimo;
- 82/2007. IV.) Vyriausybės potvarkis Nr. 25 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos žuvininkystės fondo ir Europos žemės ūkio garantijų fondo remiamų programų ir priemonių finansinių, apskaitos ir kontrolės sistemų sukūrimo ir organizavimo;
- 38/2012. III) Vyriausybės potvarkis Nr. 12 dėl vyriausybės strateginio valdymo;
- 60/2014. III) Vyriausybės potvarkis Nr. 6 dėl teikiant pagalbą atliktų pokyčių centrinės priežiūros ir registravimo;
- 272/2014. (XI. 2014 m. gruodžio 5 d. Vyriausybės dekretas Nr. 118/2011 dėl tam tikrų Europos Sąjungos fondų paramos naudojimo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu taisyklių;
- 256/2021. 2021 m. gegužės 18 d. Vyriausybės dekretas Nr. 18/2002 dėl taisyklių, reglamentuojančių tam tikrų Europos Sąjungos fondų paramos naudojimą 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu;
- 481/2021. (VIII.) 13) Vyriausybės dekretas Nr. 12/2000 dėl asignavimų pagal skyrių „Ekonomikos atgaivinimo fondo plėtra“ naudojimo ir centralizuotai valdomi ES vystymosi skyriaus asignavimai;
- 1023/2019. II) Vyriausybės sprendimą Nr. 11 dėl ES sanglaudos fondų naudojimo 2021–2027 m. laikotarpiui planavimo konkurencingumui didinti;
- Žemės ūkio ministras 5/B/2015. III) 9) dėl dalyvavimo Vengrijos žuvininkystės veiksmų programos, kurią 2014–2020 m. laikotarpiu bendrai finansuoja Europos Sąjunga, programavimo ir įgyvendinimo procese ir dėl susijusių valdymo priemonių.
- 37/2011. III) (22) Korm. dėl valstybės pagalbos procedūros ES konkurencijos teisės tikslais ir dėl regioninės pagalbos žemėlapio;
- 50/2007. (VI. Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro dekretas Nr. 27 dėl institucinių garantijų, kuriomis žemės ūkio įmonės gali naudotis kaip de minimis pagalba;
- 64/2008. 2004 m. gegužės 14 d. Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro dekretas dėl de minimis pagalbos už dalyvavimą kokybiškų karpių gamybos schemoje;
- 39/2011. 2003 m. gegužės 18 d. Kaimo plėtros ministro dekretas Nr. 18/2001 dėl de minimis pagalbos, teikiamos pagal Agrarijos Széchenyi kortelių schemas;
- 94/2013. Kaimo plėtros ministro dekretas (X.10) dėl biudžeto paramos garantijų priemokoms, siekiant palengvinti skolinimą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
- 1986 m. Dekretas-įstatymas Nr. 6, kuriuo skelbiama migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija, priimtas Bonoje 1979 m. birželio 23 d.;
- 1993 m. Aktas Nr. XLII dėl tarptautinės svarbos laukinės gamtos, visų pirma 1971 m. vasario 2 d. Ramsare priimta Vandens paukščių gyvenimo konvencija, ir jo pakeitimai, priimti 1982 m. gruodžio 3 d. ir 1987 m. gegužės 28 d.–birželio 3 d.;
- 1995 m. Įstatymas Nr. LIII dėl bendrųjų aplinkos apsaugos taisyklių (toliau – KVT.);
- 1995 m. Aktas Nr. LXXXI dėl Biologinės įvairovės konvencijos paskelbimo;
- 1996 m. Aktas Nr. LIII dėl gamtos apsaugos (toliau – TVT);
- 2003 m. Aktas XXXII, kuriuo skelbiama Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija, priimtas 1973 m. kovo 3 d. Vašingtone;
- 2012 m. Aktas CXXXVII dėl 1973 m. kovo 3 d. Vašingtone priimtos Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos išlygos, kuriuo skelbiamas Konvencijos pakeitimas;
- 2014 m. VIII aktas, kuriuo skelbiamas Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo;
- 33/1997. II) Vyriausybės dekretas 20) dėl taisyklių, susijusių su baudų už gamtos apsaugą skyrimu;
- 67/1998. IV.) Vyriausybės dekretas Nr. 3 dėl saugomų ir specialiai saugomų gyvybės bendruomenių apribojimų ir draudimų;
- 74/2000. Vyriausybės dekretas (V. 31.) dėl 1994 m. birželio 29 d. Sofijoje priimtos Konvencijos dėl bendradarbiavimo siekiant apsaugoti ir tausiai naudoti Dunojaus upę paskelbimo;
- 130/2000. VII.) Vyriausybės dekretas Nr. 17/1992, kuriuo skelbiama 1992 m. kovo 17 d. Helsinkyje pasirašyta Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencija;
- 219/2004. VII.) Vyriausybės potvarkis Nr. 21 dėl požeminio vandens apsaugos;
- 220/2004. VII.) Vyriausybės potvarkis Nr. 21 dėl paviršinio vandens kokybės apsaugos taisyklių;
- 275/2004. Vyriausybės dekretas (X.8.) dėl Europos bendrijos svarbos saugomų gamtos teritorijų;
- 276/2004. Vyriausybės dekretas (X.8.) dėl išsamių tam tikrų subsidijų ir kompensacijos už gamtos apsaugą taisyklių;
- 314/2005. (XII. Vyriausybės potvarkis Nr. 25 dėl poveikio aplinkai vertinimo ir vienodos leidimų naudoti aplinką išdavimo tvarkos;
- 27/2006. II) Vyriausybės dekretas Nr. 7 dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių;
- 348/2006. (XII. Vyriausybės dekretas Nr. 23), kuriuo nustatomos išsamios saugomų gyvūnų rūšių apsaugos, laikymo, naudojimo ir pateikimo taisyklės;
- 78/2007. IV.) 24 d. Vyriausybės dekretas Nr. 24 dėl pagrindinio aplinkosaugos registro;
- 90/2007. IV.) (26) Korm. dėl žalos aplinkai prevencijos ir ištaisymo taisyklių;
- 91/2007. IV.) (26) Korm. dėl gamtai padarytos žalos dydžio nustatymo ir žalos ištaisymo taisyklių;
- 292/2008. (XII. Vyriausybės dekretas Nr. 10, nustatantis tam tikras tarptautinių ir Europos bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių tarptautinę prekybą nykstančiomis laukinės faunos ir floros rūšimis, įgyvendinimo taisykles;
- 71/2015. III) Vyriausybės dekretas Nr. 30 dėl įstaigų, vykdančių oficialias ir administracines užduotis, susijusias su aplinka ir gamtos apsauga, paskyrimo;
- 408/2016 (XII. Vyriausybės dekretas dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo;
- 19/1997. VII.) 4.) Transporto ir transporto ministro dekretas dėl priemonių, susijusių su konfiskuotu saugomu gamtos turtu;
- 13/2001. 2004 m. gegužės 9 d. Aplinkos ministro dekretas dėl saugomų ir specialiai saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, specialiai saugomų urvų paplitimo ir dėl saugotinų augalų ir gyvūnų rūšių paskelbimo Europos bendrijoje;
- 6/2002. (XI. 5) Aplinkos apsaugos ir vandens ministro dekretas dėl paviršinio vandens, naudojamo geriamajam vandeniui imti arba priskirto geriamojo vandens bazei, ir paviršinio vandens, skirto žuvų gyvenimo sąlygoms ir jų stebėsenai užtikrinti, taršos ribinių verčių;
- 30/2004. (XII. (30) Aplinkos apsaugos ir vandentvarkos ministro dekretas dėl tam tikrų požeminio vandens vertinimo taisyklių;
- 31/2004. (XII. (30) Aplinkos apsaugos ir vandentvarkos ministro dekretas dėl tam tikrų paviršinių vandenų būklės stebėsenos ir vertinimo taisyklių;
- 12/2005. (VI. 17) Aplinkos apsaugos ir vandentvarkos ministro dekretas dėl apribojimų specialiai saugomų augalų ir gyvūnų rūšių buveinėms ir buveinėms nustatymo taisyklių;
- 27/2005. (XII. 6) Aplinkos apsaugos ir vandentvarkos ministro dekretas dėl naudotų nuotekų ir nuotekų išleidimo kontrolės taisyklių;
- 101/2007. (XII. 23) Aplinkos apsaugos ir vandens ministro dekretas dėl profesinių reikalavimų, susijusių su požeminio vandens išteklių naudojimu ir vandens gręžinių gręžimu;
- 30/2008. (XII. (31) Aplinkos apsaugos ir vandentvarkos ministro dekretas dėl techninių taisyklių, taikomų vandens regeneravimo, apsaugos ir žalos prevencijos veiklai ir įrenginiams;
- 6/2009. 14) Aplinkos apsaugos ir aplinkos ministro ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro bendras dekretas dėl ribinių verčių, būtinų geologinių formacijų ir požeminio vandens apsaugai nuo taršos ir taršos matavimui;
- 111/2009. VIII.) 19) Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro dekretas dėl svetimų ir nevietinių žuvų rūšių naudojimo akvakultūroje taisyklių;
- 14/2010. Aplinkos apsaugos ir vandens ministro KvVM dekretas (V. 11.) dėl žemės sklypų, kuriems daro poveikį Europos bendrijos svarbos gamtos apsaugos teritorijos;
- 14/2015. III) Žemės ūkio ministro dekretas Nr. 31 dėl administracinių paslaugų mokesčių už oficialias aplinkos ir gamtos apsaugos procedūras;
- 32/2004. IV.) 19) OGY sprendimas, kuriuo skelbiama, kad saugomos vietinės arba nykstančios Vengrijos didelės genetinės vertės ūkinių gyvūnų veislės yra nacionalinės.
- 1998 m. Aktas XXVIII dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės;
- 2008 m. Aktas Nr. XLVI dėl maisto grandinės ir jos oficialios priežiūros Éltv;
- 2012 m. Aktas Nr. CXXVII dėl Vengrijos veterinarijos rūmų ir veterinarijos paslaugų teikimo;
- 2019 m. Aktas Nr. LVI dėl teisės aktų nuostatų, būtinų gyvulininkystės produkcijai reguliuoti;
- 244/1998. (XII. Vyriausybės dekretas Nr. 31/1999 dėl baudų už gyvūnų apsaugą;
- 22/2012. II) 29 m. Vyriausybės dekretas Nr. 29 dėl Nacionalinės maisto grandinės saugos tarnybos;
- 40/2013. II) (Gov. Potvarkis) dėl bandymų su gyvūnais;
- 188/2019. VII.) Vyriausybės dekretas Nr. 30 dėl gyvulininkystės;
- 41/1997. 2004 m. gegužės 28 d. Žemės ūkio ministro dekretas Nr. 30/2011 dėl Gyvūnų sveikatos kodekso;
- 44/2003. IV.) (26) Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro dekretas dėl privalomų Vengrijos pašarų kodekso reikalavimų;
- 64/2007. VII.) 23) FVM-EüM bendras dekretas dėl maisto higienos sąlygų, taikomų pateikiant rinkai gyvūninius maisto produktus ir gaminant maisto produktus pardavimo vietose;
- 119/2007. Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro dekretas (X. 18.) dėl nacionalinės aptvarų, kultūrų ir tam tikrų su jomis susijusių duomenų registravimo sistemos;
- 113/2008. (VIII.) 30) Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro dekretas dėl pranešimo apie gyvūnų ligas tvarkos;
- 127/2008. (IX. 29) FVM dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės;
- 128/2009. Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro dekretas (X.6.) dėl veterinarinių vaistų;
- 152/2009. (XI. 12) Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro – dėl privalomų Vengrijos maisto kodekso reikalavimų;
- 3/2010. VII.) Kaimo plėtros ministro dekretas Nr. 5 dėl duomenų, susijusių su maisto produktų gamyba ir prekyba, teikimo ir atsekamumo;
- 65/2012. VII.) Kaimo plėtros ministro dekretas Nr. 4 dėl tam tikrų pašarų gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo taisyklių;
- 34/2013. 2003 m. gegužės 14 d. Kaimo plėtros ministro dekretas Nr. 14/2001 dėl žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo, gamybos, pardavimo, ženklinimo ir kontrolės pagal ekologinio ūkininkavimo reikalavimus;
- 74/2013. Kaimo plėtros ministro dekretas Nr. 30 dėl tam tikrų gyvūnų ligų priemonių ir susijusių valstybės kompensacijų;
- 36/2014. (XII. Žemės ūkio ministro dekretas Nr. 17 dėl informacijos apie maistą;
- 43/2014. (XII. (29) Žemės ūkio ministro dekretas dėl paramos auginimo organizavimo užduotims vykdyti naudojimo sąlygų;
- 61/2016. (IX. Žemės ūkio ministro dekretas Nr. 15 dėl nuorodų, susijusių su GMO nebuvimu.
- 2005 m. Aktas Nr. CLXIV dėl prekybos;
- 2007 m. Aktas Nr. CXXVII dėl pridėtinės vertės mokesčio;
- 2009 m. Aktas Nr. LXXVI dėl paslaugų teikimo veiklos pradžios ir vykdymo bendrųjų taisyklių;
- 2015 m. Aktas Nr. XCVII dėl tam tikrų žemės ūkio produktų rinkų organizavimo aspektų, gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų;
- 210/2009. (IX. Korm. dėl komercinės veiklos vykdymo sąlygų;
- 2/2018. II) 1.) Žemės ūkio ministro dekretas dėl išsamių tarpšakinių organizacijų pripažinimo ir kontrolės taisyklių.
- 1995 m. Aktas Nr. LVII dėl vandentvarkos Vgtv;
- 1996 m. Aktas Nr. XXI dėl teritorijų planavimo ir teritorijų planavimo (toliau – Tftv);
- 1997 m. Aktas LXXVIII dėl apstatytos aplinkos plėtros ir apsaugos;
- 2018 m. Aktas Nr. CXXXIX dėl Vengrijos teritorijų planavimo ir tam tikrų prioritetinių sričių;
- 253/1997. (XII. Vyriausybės dekretas Nr. 20) dėl nacionalinių miestų planavimo ir statybos reikalavimų;
- 31/2007. II) (28) Korm. dėl informacinės sistemos, susijusios su teritorijų planavimu ir teritorijų planavimu, ir privalomo duomenų atskleidimo procedūros;
- 76/2009. IV.) 8 m. Vyriausybės potvarkis Nr. 8 dėl administracinių procedūrų, susijusių su teritorijų planavimu;
- 190/2009. (IX. Vyriausybės dekretas Nr. 15) dėl pagrindinio architekto veiklos;
- 218/2009. Vyriausybės dekretas Nr. 26/1998 (X. 6.) dėl teritorijų planavimo koncepcijos, teritorijų plėtros programos ir teritorijų plano turinio reikalavimų ir jų integravimo, rengimo, konsultavimosi, priėmimo ir skelbimo išsamių taisyklių;
- 16/2010. II) Vyriausybės dekretas Nr. 5/2015 dėl dokumentų, kurie turi būti saugomi teritorijų planavimo ir teritorijų planavimo tikslais, rinkimo, išsaugojimo, registravimo ir naudojimo;
- 37/2010. II) (26) Korm. dėl teritorinės stebėsenos sistemos;
- 77/2010. III) 25 d. Vyriausybės dekretas Nr. 25 dėl leidimo vykdyti teritorijų planavimą ir institucijos, atsakingos už teritorijų planavimo veiklos priežiūrą, paskyrimo;
- 115/2014. IV.) Vyriausybės dekretas Nr. 3 dėl mokesčių už žemės ūkio vandens tiekimo paslaugų teikimą sistemos;
- 43/1999. (XII. (26) PAVM dekretas dėl įnašo į vandens išteklius apskaičiavimo.
Applicable Procedures
- Preliminaraus nagrinėjimo procedūra.
- Poveikio aplinkai vertinimas: Būtina, jei po išankstinės procedūros aplinkos apsaugos institucija mano, kad būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą, o jei žuvys auginamos intensyviuose narvuose ar tvenkiniuose auginant tvenkinius, jei jos auginamos nacionalinės svarbos saugomoje teritorijoje, o tvenkinių ar ežerų sistemos sukūrimo atveju – jei jos užima daugiau kaip 30 hektarų nacionalinės svarbos saugomos gamtinės teritorijos.
- Apskričių vyriausybės tarnybos leidimas.
- Vandens objekto identifikavimo pareiškimas.
- Leidimas nustatyti teises į vandenį.
- Leidimas naudotis teisėmis į vandenį.
- Žvejybosūkių leidimų išdavimas ir registravimas.
- Leidimas naudoti svetimas ir nevietines rūšis akvakultūroje
- Veisimo organizacijų pripažinimas.
- Pranešimas apie peryklą.
- Savikontrolės plano parengimas.
National associations and networks
Relevant Websites
Contact Details
Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės valdymo departamentas
Peter Lengyel, Žuvininkystės ir akvakultūros direktorius
- Paštas
- Fakso numeris ir (arba) e. paštas: + 36 1 795 6294