Akvakultūros tvarumo užtikrinimas už ūkio ribų

Šiame dokumente nagrinėjama, kaip akvakultūros sektoriuje gali atsirasti „ne tik ūkiuose“ teikiamų garantijų, kuriomis siekiama padidinti smulkiųjų ūkininkų įtrauktį ir padidinti aplinkos tvarumą. Analizė atskleidžia patikinimo spektrą, kuris rodo prieštaringą pasitikėjimo tvaria gamyba ir vartojimu lygį. Vienas iš šio spektro tikslų – skatinti savarankiškus patikinimo modelius su vidiniu tikrinimu, kurie rodo didėjantį pasitikėjimą subjektų gebėjimu organizuoti tvarumo patobulinimus, apimančius ne tik atskirus ūkius. Tačiau kita, labiau dominuojanti šio spektro dalis yra papildyta privalomais ir išoriškai patikrintais patikinimo modeliais, kuriems reikalingas aukšto lygio kontrole grindžiamas patikinimas, o tai rodo nepasitikėjimą tvarumo praktika, kuri apima ne tik atskirus ūkius. Dokumente daroma išvada, kad siekiant padidinti tvarumą, taikant ne tik ūkių patikinimo modelius, bet ir nustatant iš esmės naujus būdus, kaip pasitikėti ūkininkais ir jų vietos partneriais pasaulinėje žemės ūkio maisto produktų sistemoje, turi būti pašalinti privalomo patikinimo trūkumai.