Būsimi Europos vandens išteklių socialiniai ir politiniai scenarijai: Veikianti akvakultūros prognozių sistema

Klimato nulemti vandens aplinkos pokyčiai jau pradėjo daryti poveikį Europos akvakultūros sektoriaus komerciniu požiūriu svarbiausioms pelekinių žuvų ir vėžiagyvių rūšims. Be vandens kokybės ir temperatūros pokyčių, kurie gali turėti tiesioginės įtakos žuvų gamybai pakeičiant sveikatos būklę, augimo rezultatus ir (arba) pašarų pertvarkymą, akvakultūros sektorius taip pat susiduria su neaiškia gamybos sąnaudų ir grąžos ateitimi. Pavyzdžiui, pagrindinių žuvų pašarų sudedamųjų dalių (baltymų, omega-3 riebalų rūgščių) prieinamumas priklausys ne tik nuo būsimų klimato pokyčių, bet ir nuo socialinių bei politinių veiksnių, o tai turės įtakos pašarų sąnaudoms. Būsimos energijos sąnaudos, kitos pagrindinės išlaidos žuvų ūkiams, taip pat priklausys nuo įvairių veiksnių. Galiausiai rinkodaros galimybės ir subsidijos turės didelį poveikį būsimam akvakultūros pelningumui. Remdamiesi keturiais socialiniais ir politiniais scenarijais, parengtais įgyvendinant ES programos „Horizontas 2020“ klimato kaitos ir Europos vandens išteklių projektą (CERES), apibrėžėme, kaip šie pagrindiniai akvakultūros sektoriaus veiksniai ateityje galėtų keistis. Tada taikome šiuos scenarijus, kad galėtume prognozuoti, kokį poveikį klimato kaita ir socialinės bei ekonominės tendencijos daro amžiaus viduryje (2050 m.) Europos akvakultūros pelningumui. Pagal kiekvieną scenarijų, pavadintą „Pasaulio rinkos“, „nacionalinė įmonė“, „pasaulinis tvarumas“ ir „vietos valdymas“. Šie scenarijai iš dalies buvo grindžiami Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos specialiąja ataskaita dėl išmetamųjų teršalų scenarijų sistemos ir jų reprezentatyvių koncentracijos trajektorijų bei plačiai naudojamų bendrų socialinių ir ekonominių trajektorijų. Kartu šie scenarijai prieštarauja vietos ir tarptautiniams aspektams, susijusiems su sprendimų priėmimu, didesniais ar švelnesniais aplinkos pokyčiais ir skirtingomis pasekmėmis gamintojams dėl būsimų prekių kainų, grynųjų pinigų grąžos ir sąnaudų. Tipiškų ūkių pelningumas amžiaus viduryje labiausiai priklauso nuo pašarų sąnaudų raidos ateityje, grąžos kainų tendencijų ir rinkodaros galimybių, o ne tiesioginio klimato kaitos poveikio aplinkai. Šie rezultatai gali padėti Europos akvakultūros sektoriui planuoti prisitaikymą prie klimato kaitos. Be to, taikant nuoseklius scenarijus, įskaitant visuomeninius ir ekonominius aspektus, sudaromos palankesnės sąlygos regioniniams ir pasauliniams rekomendacijų dėl prisitaikymo prie klimato kaitos palyginimams tiek mėlynojo augimo sektoriuose, tiek tarp jų.