Jūrų žuvų lervų mikrobinės bendruomenės valdymas: Holistinė lervininkystės perspektyva

Aukštos kokybės jauniklių prieinamumas yra daugelio jūrų žuvų rūšių auginimo kliūtis. Žalinga lervų ir mikrobų sąveika yra pagrindinė lervų auginimo prasto gyvybingumo ir kokybės priežastis. Šioje apžvalgoje tiriame žuvų lervų mikrobinę bendruomenę ekologiniu ir ekofiziologiniu požiūriu, siekdami sukurti žinių apie mikrobų valdymą pagrindą. Intensyvioje akvakultūroje lervos veikia labai daug mikrobų iš išorės ir vidaus šaltinių, tačiau jų santykinė svarba priklauso nuo naudojamos auginimo technologijos (ypač pratekėjimo ir recirkuliavimo sistemų) ir nuo vandens sulaikymo žuvų talpyklose trukmės. Paprastai daugiausia dėmesio skiriama mikrobams, patenkantiems į sistemą, tačiau mikrobai, atsirandantys dėl augimo sistemoje, paprastai sudaro didelę lervų patiriamų mikrobų dalį. Kultūrai nepriklausantys metodai atskleidė netikėtą didelį bakterijų rūšių, siejamų su lerva, gausą, o su vienu individu siejami 100–250 veikiančių taksonominių vienetų. Lervų mikrobiota sparčiai kinta iki metamorfozės, labiausiai tikėtina, kad dėl pakitusių mikrobų šeimininkų ir mikrobų bei mikrobų ir mikrobų pakito virškinamojo trakto atrankos slėgis. Nors lervų mikrobiota labai skiriasi nuo vandens ir gyvo maisto mikrobiotos, vandens mikrobiota daro didelį poveikį lervų mikrobiotai. Pradedame suprasti lervų ir mikrobų sąveiką in vivo, tačiau kai kuriuose tyrimuose su kitais gyvūnais nei žuvys pabrėžiama, kad iki šiol nepakankamai įvertinome šios sąveikos sudėtingumą. Pateikiame pavyzdžių, rodančių šių ryšių įvairovę. Yra daug įvairių mikrobiologinio valdymo metodų, kuriais daugiausia dėmesio skiriama neselektyviam mikrobų kiekio mažinimui, atrankiniam mikrobų didinimui ir lervų atsparumo mikrobams didinimui. Tačiau buvo išsamiai ištirta palyginti nedaug metodų. Manome, kad didinant mikrobiologinio valdymo metodų įvairovę galima gauti daug naudos. Kadangi daugelis mikrobų valdymo metodų yra mikrobų bendruomenės trikdžiai, teigiame, kad norint numatyti ir išbandyti ilgalaikes mikrobų ir mikrobų lervų sąveikos pasekmes, reikalinga ekologinė teorija. Galiausiai teikiame keletą rekomendacijų dėl būsimų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros.