Auginamų rūšių rūšis

Midijos (Mytilus spp.), austrės (Ostrea edulis), vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss), Artic char (Salvelinus cf Umbla) (šaltinis – ZSM), paprastasis karpis (Cyprinus carpio). Be to, Afrikos ir Europos katžuvės ir didelės vertės rūšys, pvz., unguriai, eršketai, vėžiagyviai ir paprastieji ešeriai, auginami recirkuliacinėse akvakultūros sistemose (RAS).

^{Šaltinis: 2023 M., EUMOFA; 2022 M., ŽMTEK; Miuncheno valstybinė zoologijos sodų kolekcija, ZSM; Vokietija, personal com., 2023 m. sausio 30 d.}

Gamybos būdas

Eurostato duomenimis, 2021.25 proc. Vokietijos produkcijos sudarė jūros ir gėlo vandens gamyba, o didžioji dalis jūros produkcijos apima midijų auginimą dugne jūroje. (2023 M., EUMOFA). 

Akvakultūra Vokietijoje driekiasi nuo pusiau natūralaus, ekstensyviai valdomo žemės tvenkinio iki pratekamosios infrastruktūros, tinklų narvų ir uždarų recirkuliacijos sistemų. Jūrų aplinkoje midijų auginimas taip pat yra akvakultūros dalis.

^{Šaltinis: 2023 m. EUMOFA ir MNSPA}

^{Šaltinis: 2023 M. EUMOFA}

Tendencijos (ankstesnės ir būsimos)

• Išlaikyti, stabilizuoti ir plėtoti esamus akvakultūros gamybos pajėgumus.
• Žuvų ir kitos akvakultūros gamybos didinimas tvarioje gamyboje („aplinkai palankus augimas“)
• Tvenkinių plotų išsaugojimas ir atstatymas į apleistus tvenkinius, kurie yra ypatinga akvakultūros forma, pasižymintis tipišku ekstensyvaus ūkininkavimo metodu ir dvejopa funkcija gyvuliams bei bendrai gerovei (gamtos apsauga, kraštovaizdis, vandens pusiausvyra)
• Vietos akvakultūros produktų įvaizdžio didinimas ir regioninės prekybos stiprinimas
• Akvakultūros pritaikymas prie klimato kaitos ir atsparumo didinimas.  

^{Šaltinis: MNSPA}

Akvakultūros poveikis šalies ekonomikai, maisto rinkai ir darbo rinkai

• Išskyrus kelias išimtis, akvakultūrai Vokietijoje būdingas ilgas stagnacijos laikotarpis. Augimo kliūtys visų pirma apima teisinės sistemos laikymąsi, apsunkinančią licencijavimo praktiką, mažą konkurencingumą pasauliniu mastu ir atsargų praradimą dėl plėšrūnų ir saugomų gyvūnų. Be to, yra problemų, susijusių su akvakultūros produktų įvaizdžiu, taip pat mokymo ir mokslinių tyrimų struktūrų trūkumai.
• Vokietijoje akvakultūros ūkiai daugiausia priklauso šeimai ir jų struktūra yra labai nedidelė (su tam tikromis išimtimis jūrinių midijų akvakultūros sektoriuje). Neseniai dumblius ar kitus vandens organizmus auginančios įmonės taip pat užima akvakultūros sritį arba pereinamojo laikotarpio zonas, kuriose taikomos ekologinės technologijos.
• Vokietijoje karpiai auginami maždaug 23,000 ha tvenkiniuose. Pagrindinės gamybos vietovės yra Bavarijoje, Saksonijoje ir Brandenburge. Ūkių struktūros ir intensyvumo lygiai labai skiriasi. Užaugintų karpių kiekis toliau šiek tiek mažėja.
• Lašišinių žuvų auginimas: Ši žuvų gamybos forma kartu su kiautuotųjų vėžiagyvių kultūros pramone yra didžiausias pelningas akvakultūros sektorius Vokietijoje, kuris šiuo metu turi didelę ekonominę galią.
• Žuvų gamyba tinkliniuose narvuose jau daugelį metų nesikeitė. Apskritai šiuo metu šie narvai Vokietijoje yra nereikšmingi.
• Vokietijoje sėkmingai įdiegtos recirkuliavimo priemonės, pvz., ungurių ir afrikinių katžuvių atveju. Iki šiol didžiausi įrenginiai pagamino apie šimtą tonų per metus.
• Daugelį metų smarkiai išaugo tik vėžiagyvių kultūros sektorius. Visų pirma Šlėzvige-Holšteine midijų pramonės plėtra stabilizuoja midijų auginimo raidą. Pagrindinis veiksnys – sėklų midijų auginimas naudojant pažangiųjų ūkių-Systemsą.
• Vokietijoje beveik nėra jūrinių pelekinių žuvų akvakultūros.
• Dumblių auginimas: Vokietijoje suteiktas leidimas naudoti maisto produktus atskiriems žaliesiems dumbliams Chlorella sp. ir prisegtoms melsvabakterėms Spirulina sp. Makrodumblių atveju daugiausia auginami rudieji dumbliai (Saccharina latissima), žalieji dumbliai (Enteromorpha/Ulva) ir raudonieji dumbliai (Delesseria sanguinea). Atitinkama Vokietijos gamybos apimtis nežinoma, tačiau tikėtina, kad ji bus nedidelė.
• Vartotojai vis dažniau reikalauja regioninių produktų. Importas ir toliau bus būtinas, tačiau vietinė akvakultūra galėtų užtikrinti daugiau nei iki šiol, kad patenkintų savo poreikius.
• Vokietija importuoja apie 89 proc. suvartojamų žuvų ir jūros maisto.
• Tikslus oficialiai sertifikuotų akvakultūros įmonių skaičius Vokietijoje nežinomas, nes oficiali statistika apima tik tuos ūkius, kurių gamyba viršija tam tikrą dydį ar gamybos apimtį. Yra keli nedideli regioniniai ženklai (QZBW, Schwarzwaldforelle, Fisch aus NRW ir kt.), kurie yra šiek tiek populiaresni nei ekologiniai ženklai, nes jie pigesni ir ne tokie išsamūs.

^{Šaltinis: MNSPA}

Iššūkiai ir galimybės

^{Šaltinis: MNSPA}

Užimtumas ir įmonių skaičius

Apie 2400 ūkių (> 0,3 ha arba 200 m²) Vokietijoje augina žuvis ir jūros gėrybes gėluose ir jūrų vandenyse. Akvakultūros objektuose iš viso dirba apie 1800 žmonių ir daroma prielaida, kad čia dirba dar 3200 neapmokamų savininkų ir šeimos narių.

^{Šaltinis: 2022 M. ŽMTEK}

• Vokietijoje už akvakultūrą atsakingos federalinės žemės (Länder). Jūrų akvakultūrai taip pat taikomos Federalinės žvejybos jūroje įstatyme nustatytos taisyklės.
• Federalinė maisto ir žemės ūkio ministerija (BMEL)
• Federalinės vyriausybės akvakultūros portalas
• Federalinė aplinkos, gamtos apsaugos, branduolinės saugos ir vartotojų apsaugos ministerija
• Federalinė vidaus reikalų ir bendruomenės ministerija (BMI) 

• Federalinės jūrų žvejybos įstatymas
• Gyvūnų gerovės įstatymas
• Gyvūnų apsaugos potvarkis dėl skerdimo
• Vandens išteklių aktas
• Poveikio aplinkai vertinimo aktas (UVPG), 2 priedo sąrašas
• Federaliniu lygmeniu reglamentuojamas 22-asis Teritorinio planavimo įstatymas (ROG). 2008 m. gruodžio mėn. (BGBl. I p. 2.986) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. liepos 20 d. įstatymo (BGBl. I p. 2.808) dėl teritorijų planavimo 

Todėl, priklausomai nuo situacijos, akvakultūros leidimų Vokietijos Federacinėje Respublikoje dažnai negali išduoti viena institucija („vieno langelio“ sistema). Priešingai, projekto vykdytojas dažnai turi susisiekti su keliomis institucijomis, kad gautų įvairius leidimus statyti ir eksploatuoti gamyklą (sprendimas dėl koncentracijos nepriimtas arba bent jau nepriimtas).