– Kad galėtų veikti akvakultūros ūkiai, būsimi akvakultūros gamintojai turi gauti kompetentingų nacionalinių institucijų leidimą (kartais už leidimus gali būti atsakingos regioninės valdžios institucijos). Atlikdamos vertinimą valdžios institucijos tikrina, ar pasirinkta vieta yra tinkama, ir atidžiai nagrinėja galimą ūkio poveikį aplinkai.
– Akvakultūros gamintojai turi gauti leidimą prieš pradėdami ūkyje naudoti jūros vandenį arba gėlą vandenį. Būtina užtikrinti, kad grąžinus vandenį į aplinką nepablogėtų vandens telkinio būklė.
– Be to, akvakultūros ūkiai turi būti registruoti arba patvirtinti už gyvūnų sveikatą atsakingų sanitarinių institucijų, o ir ūkininkas, ir šios institucijos privalo vykdyti galimų ligų priežiūrą.
– Gavę visas autoritetą, akvakultūros gamintojai turi laikytis kelių sąlygų, kad užtikrintų, jog vykdant akvakultūros veiklą būtų gerbiama aplinka, žmonių ir gyvūnų sveikata bei gyvūnų gerovė.
– Leidimus turintys ūkiai turi toliau stebėti jų poveikį aplinkai.
– Siekdami apsaugoti aplinką, gamintojai gali naudoti tik patvirtintus pašarus, valymo produktus ir vaistus.
– Kalbant apie gyvūnų sveikatą, ūkininkai taip pat privalo saugoti keletą įrašų, įskaitant duomenis apie tai, kiek gyvūnų patenka į ūkį ir iš jo išvežami ir kiek žūsta. Jie taip pat turi registruoti priemones, kurių imasi siekdami išvengti bet kokios ligos rizikos ir ją valdyti. Siekdami apsaugoti vartotojų sveikatą, akvakultūros ūkininkai turi laikytis griežtų maisto higienos ir gyvūnų sveikatos taisyklių. Jie privalo naudoti tik leidžiamus ir kontroliuojamus pašarus.
– Veterinarinius vaistus naudoti reikia veterinarijos gydytojo recepto ir leidžiama naudoti tik registruotus veterinarinius vaistus, laikantis nustatytų išlaukos laikotarpių ir leistinų likučių kiekių. Ūkininkai privalo registruoti visus naudojamus veterinarinius vaistus ir saugoti receptų kopijas.
– Be to, ūkininkai turi užtikrinti humanišką elgesį su ūkiniais gyvūnais per visą jų gamybos ciklą, skerdžiant ir vežant.