Rekomendacija dėl akvakultūros vertybių

2018 m. 28 ES valstybės narės užėmė 6-ą vietą tarp penkiolikos didžiausių pasaulyje žuvininkystę gaminančių šalių – iš viso pagaminta 6,6 mln. tonų. Ši pozicija daugiausia grindžiama sugautu kiekiu verslinės žvejybos sektoriuje, kuriame 28 ES valstybės narės užima tą pačią vietą – iš viso 5,3 mln. tonų, t. y. 5,48 proc. viso pasaulyje sugauto kiekio. Kalbant apie akvakultūros gamybą, ES 28 pranešė iš viso apie 1,3 mln. tonų, t. y. 1,15 proc. pasaulinės akvakultūros produkcijos. 2018 m. 28 ES valstybės narės importavo 9,4 tonos žvejybos ir akvakultūros produktų iš trečiųjų šalių ir eksportavo 2,2 mln. tonų, o tikrasis suvartojimas siekė 12,5 mln. tonų per metus, iš kurių 3,2 mln. tonų buvo akvakultūros produktai. Iš 2018 m. duomenų matyti, kad ES 28 importavo 2,1 mln. tonų akvakultūros produktų ir eksportavo 0,21 mln. tonų. Šie skaičiai rodo, kad ES vartotojai suvartoja tik 1,1 mln. tonų ES 28 akvakultūros produkcijos, o tai sudaro 34,25 proc. tikrojo akvakultūros produktų suvartojimo. 
Per pastaruosius 25 metus akvakultūros produkcijos (gyvojo svorio) apimtis visame pasaulyje didėjo vidutiniškai 5,9 proc. per metus, o 28 ES valstybėse narėse augimo tempas buvo diskretiškas 0,61 proc. per metus. Šio nedidelio augimo priežastys keletą kartų buvo nagrinėjamos oficialiuose ES dokumentuose, pavyzdžiui, ES akvakultūros darnios plėtros strateginėse gairėse (2013 m.), kurios neseniai buvo peržiūrėtos su struktūrizuotomis ir nuosekliomis rekomendacijomis, pateiktomis tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginėse gairėse (2021 m.). 
Taip pat nustatyta, kad tvari akvakultūra yra svarbus veiksnys sudarant palankesnes sąlygas pereiti prie tvarios maisto sistemos, turinčios mažą aplinkosauginį pėdsaką ir trumpas tiekimo grandines. Neseniai paskelbtame Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas požiūris į tvarią mėlynąją ekonomiką ES. ES mėlynosios ekonomikos transformavimas siekiant tvarios ateities“ (2021 m.) pripažįstama, kad: „ES akvakultūra atitinka aukštus produktų kokybės ir gyvūnų sveikatos standartus, tačiau dar yra galimybių gerinti įvairinimą, konkurencingumą ir aplinkosauginį veiksmingumą. Mažo poveikio akvakultūra (pvz., mažo poveikio, daugiatrofinė ir ekologinė akvakultūra) ir ekologinės akvakultūros paslaugos, jei jos bus toliau plėtojamos, gali labai prisidėti prie Europos žaliojo kurso, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ įgyvendinimo ir tvarios mėlynosios ekonomikos.“
Pažymėtina, kad akvakultūra yra labai įvairi rūšių, aplinkos reikalavimų, technologijų, konkrečios infrastruktūros ir vietos požiūriu. Kitaip nei kitose gyvulininkystės šakose, kuriose daugiausia dėmesio skiriama tik vienai rūšiai, pasaulinė akvakultūra grindžiama 466 atskiromis rūšimis ir kitomis 156 rūšių grupėmis genčių, šeimos ar aukštesniu taksonominiu lygmeniu, įskaitant tarprūšinius pelekinių žuvų hibridus. 
Šis sudėtingumas turi būti sprendžiamas dažniau, kai vyksta diskusijos ir pareiškimai, susiję su akvakultūra – tiek teigiamai, tiek neigiamai. Taip pat pažymėtina, kad kai kurios akvakultūros vertybės per ilgą sektoriaus istoriją pasikeitė, kitos priešinosi arba buvo patvirtintos moksliniais tyrimais, o naujos vertybės nagrinėjamos ir aptariamos. 
Šia rekomendacija nesiekiama pateikti išsamaus su ES akvakultūra susijusių vertybių sąrašo, ji atspindi akvakultūros ūkininkų ir kitų visuomenės grupių dalyvavimą sprendžiant keletą su akvakultūros veikla susijusių klausimų.