Background information

Auginamų rūšių rūšis
Vaivorykštiniai upėtakiai (Ocrhynchus mykiss), Šiaurės Afrikos katžuvės (Clarias gariepinus) ir paprastieji karpiai (Cyprinus carpio).
Šaltinis: 2023 M., EUMOFA; 2022 M. ŽMTEK
Gamybos būdas
Nesant tiesioginės prieigos prie jūros, akvakultūros veikla Slovakijoje apsiriboja gėlo vandens ūkininkavimu. Eurostato duomenimis, 2021 m. buvo taikomi šie pagrindiniai gamybos metodai:
Sektoriaus dydis (gamyba ir vartojimas)
Gamyba
2,417 Tn; 6,990 tūkst. EUR (2021 m.)
Žvejybos ir akvakultūros produktų vartojimas
10,32 kg vienam gyventojui (2021 m.)
Suvartojimo svyravimai
2 % (2021/2020)
Šaltinis: 2023 M. EUMOFA
Akvakultūros poveikis šalies ekonomikai, maisto rinkai ir darbo rinkai
- Mažas poveikis šalies ekonomikai. Tačiau akvakultūra padeda užtikrinti Slovakijos Respublikos aprūpinimą maistu ir mažinti žuvies importą į Slovakiją. Akvakultūros anglies pėdsakas, palyginti su kita gyvulininkyste, yra mažesnis.
- Kalbant apie produktų pardavimą ir galutinį pateikimą rinkai, žuvų ir upėtakių gamybą galima atskirti tarp tiesiogiai vartoti skirtos žuvies gamybos ir išteklių, naudojamų akvakultūroje tolesniam auginimui ar išteklių atkūrimui žvejybos plotuose, gamybos.
- Dauguma žuvų parduodamos šviežios, o didelė jų dalis, daugiausia karpiai, parduodami gyvi. Šviežių karpių pardavimas netolygus, nes gruodžio mėn. Kalėdų sezono metu parduodama apie 80 proc. produkcijos.
- Kitaip nei upėtakių, kuriuose vyrauja tiesiogiai žmonėms vartoti skirtos žuvies gamyba, žuvų gamyba žvejybos plotams atkurti dabar yra svarbesnė tvenkinių pramonėje. Gamyba iš RAS daugiausia skirta žmonėms vartoti skirtų žuvų gamybai ir, kiek mažesniu mastu, išteklių atkūrimui žvejybos plotuose.
- Dauguma akvakultūros įmonių gali būti priskiriamos labai mažoms įmonėms (dažnai šeimos valdomoms įmonėms, kurios užtikrina mažą į rinką orientuotą vietos gamybą). Tačiau mažosios įmonės ir kelios vidutinės įmonės sudaro lemiamą visos akvakultūros produkcijos dalį. Įmonės, kurių pagrindinė veikla yra ne akvakultūra, bet, be kitų rūšių veikla, taip pat dalyvauja akvakultūroje.
- Atsižvelgiant į akvakultūros sektoriaus dydį, jo potencialią gamybą ir dabartines rinkos kainas, daugumos įmonių (ypač mažųjų ir labai mažų) ekonominė padėtis yra sudėtinga, o jų galimybės gaminti nuosavus išteklius investicijoms yra ribotos.
- Tvenkiniai ir ūkiai daugiausia yra kaimo vietovėse, kur jie suteikia užimtumo galimybių tiek šeimos nariams, tiek kaimo gyventojams.
Šaltinis: MNSPA
Iššūkiai ir galimybės
- Infekcinių ligų plitimas.
- Gyvų žuvų pardavimo sumažėjimas laikotarpiu iki pietų, mažiau domėjimasis karpiais jaunajai kartai.
- Kvalifikuotų žmonių, besidominčių darbu šiame sektoriuje, trūkumas.
- Vanduo – prastėjantys kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, susiję su klimato kaita, kitų sektorių spaudimas vandens naudojimui.
- Gamtos apsaugos institucijų nustatyti apribojimai.
- Netikrumas dėl atitinkamos kompensacijos už žuvų plėšrūnų padarytą žalą.
- Maža ekonominė investicijų į akvakultūros sektorių grąža.
- Neaiškumas dėl leidžiamo vandens ėmimo žuvininkystei užtikrinimo.
- Nepakanka žinių apie vandens aplinkos taršą.
- Vandens rezervuarų (žvejybos) gamybos pajėgumų sumažinimas dėl nuosėdų migracijos.
- Nepakankami importuojamų gyvų žuvų karantino pajėgumai.
- Nežinomų savininkų žemės ir valstybei priklausančios žemės perdavimas Slovakijos Respublikos statistikos tarnybai.
- Vandens organizmų invazinių svetimų rūšių plitimas.
- Negamybinės tvenkinių funkcijos ir akvakultūros ekosisteminės paslaugos.
- Galimybė naudoti 2021–2027 m. pagrindinės veiklos programos lėšas.
- Tikslinė rinkodara, kuria siekiama padidinti gėlavandenių žuvų vartojimą ir sukurti teigiamą sektoriaus įvaizdį.
- Tarpvalstybinis bendradarbiavimas su kaimyninių šalių mokslinių tyrimų organizacijomis.
- Padidinti žuvų gamybą esamose gamyklose.
- Naujų gamybos pajėgumų (įskaitant RAS) statyba.
- Žuvininkystės ūkyje parduodamų žuvų kiekio padidėjimas.
- Vandens kokybės ūkiuose stebėsenos įdiegimas, investicijos į žuvų gerovės didinimą.
- Inovacijos, atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas, geoterminio vandens naudojimas.
- Pajamų įvairinimas.
- Sektoriaus darbuotojų mokymasis visą gyvenimą.
- Gamintojų organizacijos steigimas.
- Naujų NSPRA 2030 tikslų įgyvendinimas.
- Kuo labiau sumažinti neigiamą akvakultūros poveikį aplinkai.
- Išnaudoti ekologinės akvakultūros potencialą.
- Gerinti darbuotojų darbo sąlygas ir saugą darbe.
- Negamybinių ūkių ir darbo vietų modernizavimas, plėtra, statyba.
- Parama pradedančiosioms selekcininkams ir perdirbėjams, vietos svarbos šeimos įmonėms.
- Didėjančios gyventojų perkamosios galios panaudojimas gėlavandenių žuvų suvartojimui didinti.
- Apsaugoti ūkius nuo žuvų plėšrūnų.
- Reguliariai skelbiami pagrindiniai akvakultūros sektoriaus statistiniai duomenys.
Šaltinis: MNSPA
Užimtumas ir įmonių skaičius
2021 m. akvakultūros sektoriuje dirbo 385 nuolatiniai ir 354 sezoniniai darbuotojai.
2020 m. – 119 akvakultūros įmonių.
Šaltinis: 2021 m. SR statistikos tarnyba
Multi-annual National Strategic Plans for the development of sustainable Aquaculture
Relevant Authorities
Applicable Legislation
- Potvarkis dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės
- Aktas Nr. 39/2007 Coll. dėl veterinarinės priežiūros su pakeitimais
- Aktas Nr. 194/1998 Coll. dėl gyvūnų veisimo ir iš dalies keičiantis Aktą Nr. 455/1991 Coll. dėl fizinių asmenų prekybos licencijavimo (Gyvūnų veisimo aktas) su pakeitimais
- Aktas Nr. 364/2004 Coll. dėl vandens ir iš dalies keičiantis Aktą Nr. 372/1990 Rink. dėl nusikaltimų (Vandens aktas) su pakeitimais
Applicable Procedures
National associations and networks
Contact Details
Slovakijos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos Žemės ūkio skyrius
Dominik Škoda, vyriausiasis valstybės patarėjas
- Paštas
- Telefono numeris: + 42 125 926 6577
Uploads
Summary in English of the "Published National Strategic Plan on Aquaculture" for Slovakia
English