Simpoziumas veisimui ir genetikos simpoziumas: Klimato kaita ir selektyvus veisimas akvakultūroje

Akvakultūra yra sparčiausiai augantis maisto gamybos sektorius ir labai prisideda prie pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo. Remiantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, akvakultūros gamyba turi būti gerokai padidinta, kad 2050 m. būtų patenkinta būsima pasaulinė vandens gyvūnų maisto paklausa. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ir FAO duomenimis, klimato kaita gali lemti visuotinį atšilimą, jūros lygio kilimą, vandenynų našumo pokyčius, gėlo vandens trūkumą ir dažnesnius ekstremalius klimato reiškinius. Todėl klimato kaita gali įvairiai paveikti akvakultūrą, priklausomai nuo klimato zonų, geografinių vietovių, auginimo sistemų ir auginamų rūšių. Dėl klimato kaitos akvakultūrai kyla 2 dideli iššūkiai. Pirma, dabartinės žuvys, pritaikytos prie vyraujančių aplinkos sąlygų, ateityje gali būti neoptimalios. Žuvų rūšys dažnai yra poikilterminės, todėl gali būti ypač pažeidžiamos dėl temperatūros pokyčių. Dėl to mažas jautrumas temperatūrai žuvims bus svarbesnis nei gyvuliams ir kitoms sausumos rūšims. Antra, klimato kaita gali palengvinti esamų ir naujų patogenų ar parazitų protrūkius. Siekiant įveikti pirmiau nurodytus iššūkius, nustatytos 3 pagrindinės prisitaikymo strategijos. Pirma, bendras „patvarumas“ taps pagrindiniu akvakultūros bruožu, nes žuvys bus mažiau pažeidžiamos dėl dabartinių ir naujų ligų ir tuo pat metu klestės įvairesnėje temperatūroje. Antra, akvakultūros veikla, pavyzdžiui, įėjimo galia, transportas ir pašarų gamyba, prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Pašarų efektyvumo atranka ir veisimo tikslo, kuriuo siekiama kuo labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nustatymas sumažins akvakultūros poveikį klimato kaitai. Galiausiai didelį susirūpinimą kelia ribotas veisimo programų akvakultūros sektoriuje priėmimas. Tai reiškia, kad ištekliai pašarams, vandeniui ir žemei naudojami neveiksmingai. Todėl anglies pėdsakas, tenkantis kilogramui pagamintos žuvies, yra didesnis nei tuo atveju, kai žuvys, gautos pagal veisimo programas, būtų naudojamos dažniau. Akvakultūra turėtų naudoti genetiškai patobulintus ir tvirtus organizmus, kurie nepatirtų įkvėpimo depresijos. Tam reikės naudoti žuvis, gautas pagal gerai valdomas selektyviosios veisimo programas, kuriomis siekiama tinkamos selekcijos kontrolės ir veisimo tikslų. Politikos formuotojai ir veisimo organizacijos turėtų teikti paskatas, kad akvakultūroje būtų skatinamos selektyvios veisimo programos, skirtos tvirtesnėms žuvims, toleruojančioms klimato kaitą.