DUK

Taip, tai įmanoma, tačiau vis dar kyla techninių, inžinerinių ir su išlaidomis susijusių problemų. Būsima jūrų arba atviros vandenynų akvakultūros plėtra priklausys nuo technologijos, kuri bus įdiegta siekiant įveikti ekstremalias vandenynų klimato sąlygas, logistines problemas, susijusias su pašarų ir kitų išteklių tiekimu į ūkį, darbo atviroje jūroje platformų kūrimą ir nuotolinę daiktų internete esančių platformų kontrolę, kad būtų galima palaikyti ryšius ir valdyti platformas su dirbtiniu intelektu grindžiamomis optimizavimo sistemomis.

Integruota daugiatrofinė akvakultūra (IMTA) yra akvakultūros rūšis, kurioje kelios vandens rūšys iš skirtingų mitybos lygių (pvz., žuvys, jūros dumbliai, vėžiagyviai ar kiti bestuburiai) auginamos netoli tos pačios gamybos sistemos, siekiant padidinti efektyvumą, sumažinti atliekų kiekį ir teikti ekosistemines paslaugas, pvz., biologinį remediaciją.

Tvarios ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginėse gairėse, be kitų rūšių akvakultūros, kuri yra naudingiausia aplinkai ir klimatui, skatinama IMTA.

IMTA gali apimti daug įvairių rūšių akvakultūros sistemų, pvz., sausumoje veikiančias akvakultūros sistemas (pvz., tvenkinius) ir tinklų aptvarų sistemas (pvz., žuvų auginimo derinimas su priedugnio ir dugno sistemomis dvigeldžiams moliuskams ir jūros dumblių auginimui). Tačiau visada siekiama didinti aplinkos tvarumą, ekonominį stabilumą ir socialinį priimtinumą laikantis holistinio ir žiedinės ekonomikos požiūrio.

IMTA sistemos didina akvakultūros tvarumą švelnindamos natūralius maisto medžiagų ciklus. Šiose sistemose organinės medžiagos, kurių nenaudoja viena rūšis, pvz., žuvys, tampa kitų rūšių, pvz., jūros dumblių ir moliuskų, kurie augina maistines medžiagas, ištekliumi. Sistemos veiksmingumas priklauso nuo aplinkos veiksnių, tokių kaip maistinių medžiagų kiekis vietovėje, maisto prieinamumas ir hidrodinaminis poveikis.

Priimant IMTA tebėra keletas iššūkių. Pavyzdžiui, pagal ES teisės aktus akvakultūros gyvūnai negali būti šeriami atliekomis, o tai reiškia, kad pagal galiojančią teisinę sistemą modeliai negalioja, kai žuvys derinamos su tam tikromis filtruojančiomis pašarinėmis medžiagomis ir mėsingaisiais lesalais (mažos trofinės rūšys, pavyzdžiui, dvigeldžiai moliuskai ir jūrų agurkai), kurie perdirba maistines medžiagas iš žuvų nevalgomų pašarų ir išmatų. Siekdama įvertinti šias problemas ir padėti jas spręsti, ES finansuoja kelis IMTA projektus, pavyzdžiui, „Astral“ (https://www.astral-project.eu/ ) ir „AquaVitae“ (https://aquavitaeproject.eu/).

2020 m. ES akvakultūros produkcija iš viso pasiekė 1,2 mln. tonų, o jos vertė – 3,9 mlrd. EUR. Tuo metu pagrindinės akvakultūros rūšys buvo jūrų midijos (19 proc. visos ES produkcijos), vaivorykštiniai upėtakiai (17 proc.), melsvosios midijos (11 proc.), Ramiojo vandenyno austrės (9 proc.), austrės (8 proc.), Viduržemio jūros midijos (7 proc.), paprastieji vilkešeriai (7 proc.), paprastieji karpiai (7 proc.) ir paprastieji tunai (3 proc.). Šios devynios rūšys sudaro 87 proc. visos ES akvakultūros produkcijos (STECF 22–17-ES).

ES akvakultūros produktai gaminami laikantis aukštų kokybės ir tvarumo standartų, nes yra daug ES teisės aktų, reglamentuojančių įvairius klausimus, kurių turi laikytis akvakultūros gamintojai (pvz., teisės aktai dėl gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės, maisto saugos, pašarų saugos, veterinarinio apdorojimo, vandens kokybės, teisės aktai dėl nevietinių ar nevietinių rūšių įvežimo ir kt.).

Šiuo klausimu vykdomi moksliniai tyrimai. Pavyzdžiui, vykdant ES finansuojamą projektą „Įvairinti“ nustatyta, kad rūšys, kurios yra svarbiausios siekiant padidinti Europos akvakultūros meagre (Argyrosomus regius), didžiojo amberjacko (Seriola dumerilii), paprastojo sterko (Sander lucioperca), atlantinių otų (Hippoglossus hippoglossus), paprastųjų vėžiagyvių (Polyprion americanus), Grey mullet (Mugil cephalus) gamybos įvairinimą. Kituose ES finansuojamuose projektuose taip pat nagrinėjamas tolesnio rūšių, įskaitant mažai trofines rūšis, įvairinimo potencialas (žr. „AquaVitae“ (https://aquavitaeproject.eu/). Įvairinimas turi būti vykdomas pripažįstant rinkos paklausą ir tarptautinę prekybą maisto produktais iš vandens gyvūnų.

Dumbliai turi didelį potencialą, tačiau šiuo metu gamyba Europoje vis dar nedidelė. 2022 m. Komisija priėmė komunikatą „Stipraus ir tvaraus ES dumblių sektoriaus kūrimas“, vadinamąją ES dumblių iniciatyvą (https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_22_6899), kuria siekiama atskleisti dumblių potencialą Europos Sąjungoje. Komisija siūlo 23 veiksmus, kurie pramonei atvertų galimybę tapti tvirtu, tvariu ir regeneruojančiu sektoriumi, pajėgiu tenkinti didėjančią ES paklausą. Europos dumblių suinteresuotųjų subjektų platformos „EU4Algae“ (https://maritime-forum.ec.europa.eu/en/frontpage/1727) tikslas – paspartinti Europos dumblių pramonės plėtrą ir skatinti ES vartotojus ir įmones naudoti dumblius mitybai ir kitoms reikmėms.

Akvakultūros produktai sudaro 27 proc. ES suvartojamų vandens gyvūnų (akvakultūros ir žvejybos) produktų. ES akvakultūros produktai sudaro 26 proc. maisto iš vandens gyvūnų sektoriaus (gavybinė žvejyba ir akvakultūra) produktų. ES akvakultūros produktų, suvartojamų ES akvakultūros sektoriuje, procentinė dalis yra 37,5 proc. (tiekimo balansas, EUMOFA, 2022 m., https://www.eumofa.eu/supply-balance).

Apskaičiuota, kad 2020 m. ES lygmeniu iš viso pagaminta 74,032 tonų ekologinės akvakultūros produktų, t. y. 6,4 proc. visos ES akvakultūros produkcijos („Ekologinė akvakultūra ES“, EUMOFA 2022, https://www.eumofa.eu/documents/20178/432372/Organic+aquaculture+in+the…).

ES 27 svarbiausios šalys yra Ispanija, Prancūzija, Graikija, Italija ir Lenkija, kuriose pagaminama 70 proc. akvakultūros produkcijos.

Šalys, kurios daugiausia prisideda prie Europos gamybos (EEE39), yra Norvegija (apie 46 proc. visos Europos produkcijos), po jos eina Ispanija, Turkija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija ir Graikija. Šioms septynioms šalims tenka 90 proc. visos akvakultūros produkcijos Europoje. (2022 M. FAO).

Palyginti su akvakultūros augimu pasauliniu lygmeniu, ES gamyba beveik nekito.

ES-27 žuvų akvakultūros augimo tempas nuo 2000 m. buvo ypač mažas: žuvų akvakultūra kasmet augo 1,1 proc. (vidutinis metinis augimas) ir 2,8 proc. moliuskų rūšių. Įtraukus Norvegiją ir Turkiją, bendra suma padidėja iki 4 %. Pasaulio mastu vidutinis metinis žuvų akvakultūros augimas yra 4,3 proc. (FAO, 2022 m., https://www.fao.org/fishery/en/topic/166235).

Tikslioji akvakultūra yra technologiškai sudėtingas akvakultūros sektoriaus metodas, kuriuo siekiama įtraukti pažangias priemones ir metodikas, kad būtų padidintas biotinių ir abiotinių kintamųjų stebėsenos savarankiškumas objektuose, skatinant veiksmingesnį ūkių valdymą. Tikslas – sugriežtinti gyvūnų gerovės standartus, sušvelninti poveikį aplinkai ir padidinti akvakultūros objektų ekonominį gyvybingumą. Tiksliąja akvakultūra siekiama įgalinti gamintojus veiksmingiau stebėti ir dokumentuoti jų įrenginiams būdingus biologinius procesus, jai būdingas pažangiausių jutiklių technologijų, statistinės analizės metodikų ir sudėtingų dirbtinio intelekto (DI) technologijų integravimas.