ES požiūris į antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvūnams visų pirma grindžiamas griežtomis reguliavimo priemonėmis, nustatytomis 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų ir 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/4, kai kalbama konkrečiai apie veterinarinių vaistų skyrimą vaistiniais pašarais. Pagal ES reglamentavimo sistemą draudžiama naudoti antibiotikus augimui skatinti arba derlingumui didinti. Visų antimikrobinių medžiagų naudojimui reikalingas veterinarinis receptas po to, kai veterinarijos gydytojas atlieka klinikinį tyrimą arba bet kokį kitą tinkamą vertinimą. Tam tikros antimikrobinės medžiagos negali būti naudojamos gyvūnams, nes jos skirtos tam tikroms žmonių infekcijoms gydyti. Profilaktiškai naudoti antibiotikus leidžiama tik vienam gyvūnui išimtiniais atvejais ir aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis. Be to, ES lygmeniu sukurta farmakologinio budrumo sistema, apimanti valstybių narių, Komisijos, Europos vaistų agentūros ir rinkodaros leidimų turėtojų bendradarbiavimą, kad būtų galima atlikti užduotis, susijusias su registruotų veterinarinių vaistų saugumu ir veiksmingumu.
Antimikrobinių veterinarinių vaistų, skirtų maistiniams gyvūnams, įskaitant maistinius vandens gyvūnus, pardavimas ES buvo stebimas savanoriškai iki 2022 m. Nuo 2023 m. pardavimas stebimas pagal naują teisiškai privalomą sistemą. Šie duomenys naudojami stebėti pažangą siekiant užsibrėžto tikslo iki 2030 m. 50 proc. sumažinti bendrą ES antimikrobinių medžiagų, skirtų ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai, pardavimą, palyginti su 2018 m. (https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:ea0f9f73-9ab2-11ea-9…). Nuo 2026 m. valstybės narės turi rinkti duomenis apie antimikrobinių medžiagų naudojimą pelekinėse žuvyse pagal kategorijas (Atlantinės lašišos, vaivorykštiniai upėtakiai, jūrų pagelai, paprastieji vilkešeriai, paprastieji karpiai). Šie antimikrobinių medžiagų naudojimo duomenys turėtų būti pagrindas apibrėžti tikslines kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) priemones.
„Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginėse gairėse“ pabrėžiamas poreikis mažinti priklausomybę nuo antibiotikų taikant geresnę ūkininkavimo praktiką. Ši praktika, kuria siekiama skatinti gyvūnų gerovę ir ligų prevenciją, yra labai svarbi mažinant su antibiotikų vartojimu susijusią riziką ir panaikinant netinkamą antibiotikų naudojimą, kartu derinant su aplinkos ir visuomenės sveikatos tikslais.
2022 m. liepos mėn. Komisija ir valstybės narės nustatė, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) yra viena iš trijų didžiausių prioritetinių grėsmių sveikatai. Paskelbta išsami ataskaita dėl valstybių narių bendros sveikatos koncepcija grindžiamų nacionalinių kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planų (https://health.ec.europa.eu/publications/overview-report-member-states-…) (bendros sveikatos problema, t. y. ji apima žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą, augalų sveikatą ir aplinką ir yra daugialypė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai, kurios negali įveikti vienas sektorius savarankiškai arba atskiros šalys).
2023 m. balandžio 26 d. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl ES veiksmų, kuriais siekiama kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, stiprinimo laikantis bendros sveikatos koncepcijos, kurioje valstybės narės raginamos imtis priemonių maistinių gyvūnų, pavyzdžiui, ūkiuose auginamų žuvų, sveikatai ir gerovei gerinti, kad būtų sumažintas infekcinių ligų paplitimas ir plitimas ūkiuose, o vėliau – antimikrobinių medžiagų naudojimo poreikis. O 2023 m. birželio 13 d. Taryba priėmė Rekomendaciją dėl ES veiksmų, kuriais siekiama kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, stiprinimo laikantis bendros sveikatos koncepcijos (https://health.ec.europa.eu/publications/council-recommendation-steppin…). Rekomendacijomis siekiama skatinti apdairų antimikrobinių medžiagų naudojimą nustatant konkrečius AAM ir antimikrobinių medžiagų vartojimo žmonių sveikatos srityje tikslus. Jos taip pat skatina valstybes nares imtis priemonių maistinių gyvūnų, pvz., ūkiuose auginamų žuvų, sveikatai ir gerovei gerinti, kad būtų sumažintas infekcinių ligų paplitimas ir plitimas ūkiuose, o vėliau ir antimikrobinių medžiagų naudojimo poreikis.
Kaip minėta Rekomendacijos dėl ES kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų stiprinimo taikant bendros sveikatos koncepciją 8 ir 9 skirsniuose, kai kurios strategijos, kuriomis siekiama sumažinti priklausomybę nuo antibiotikų akvakultūroje, yra šios: I) infekcinių ligų prevencijos ir kontrolės priemonių priėmimas; II) žuvų ūkiams taikomų biologinio saugumo priemonių priėmimas, o tai yra veiklos vykdytojų pareiga pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“), 10 straipsnį; III) skatinti selekcijos metodus akvakultūroje, siekiant sukurti ligoms atsparias padermes; IV) skatinti skiepijimą ir alternatyvas, padedančias užkirsti kelią tam tikroms ligoms (vakcinos suteikia tikslinį imunitetą nuo konkrečių patogenų; tačiau jos susijusios su tokiais iššūkiais, kaip konkrečioms rūšims būdingi apribojimai); skatinti kurti ir naudoti naujoviškus pašarų priedus, įskaitant pašarų priedus, siekiant pagerinti gyvūnų fiziologinę būklę, pvz., vabzdžių pašarus (šiuose pašaruose gausu baltymų, chitino ir bioaktyvių junginių (pvz., lauro rūgšties), kurie gali padidinti žarnyno mikrobiotos įvairovę, padidinti atsparumą ligoms ir sumažinti priklausomybę nuo žuvų miltų), probiotikus (probiotikus, pvz., bacillus ir laktobacillus, stiprinti atsparumą, augimą ir atsparumą stresui, kartu slopinant patogenus), prebiotikus (prebiotikus, pvz., fruktoligosacharidus (FOS) ir mananoligosacharidus (MOS)) selektyviai stimuliuoti naudingas žarnyno bakterijas, gerinti maisto medžiagų įsisavinimą ir imuninį atsaką) ir simbiotikus (kurie apima probiotikus ir prebiotikus, sinergiškai stiprina atsparumą ligoms, žarnyno morfologiją ir mikrobiomų pusiausvyrą); VI) užtikrinti nuolatinį visų žuvų ūkio darbuotojų mokymą, susijusį su žiniomis apie infekcijų prevenciją ir kontrolę bei biologinį saugumą (taip pat pagal Reglamento (ES) 2016/429 11 straipsnį); VII) užtikrinti tinkamą dumblo tvarkymą siekiant užkirsti kelią ligoms ir kitiems patogenams.
Šios alternatyvios strategijos atitinka FAO/PSO gaires, kuriomis skatinama aplinką tausojanti akvakultūros praktika, kuria gerinama žuvų sveikata, mažinamas atliekų kiekis ir mažinama ekologinė žala.
Siekdamos sustiprinti ES reglamentavimo sistemą, valstybės narės įgyvendina daugiamečius nacionalinius strateginius akvakultūros planus, į kuriuos įtraukti AAM mažinimo tikslai, dažnai remiami Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) lėšomis. Šiais planais siekiama didinti biologinį saugumą, skatinti skiepijimo programas ir investicijas į alternatyvius gydymo būdus.
ES taip pat teikia finansavimą su AAM susijusiems akvakultūros sektoriaus projektams („Europos horizontas“ ir EJRŽAF). Pavyzdžiui, „Cure4Aqua“ daugiausia dėmesio skiria biologinių alternatyvų antibiotikams ir NeoGiANT kūrimui, pagal kurį žemės ūkio šalutiniai produktai paverčiami natūraliomis antimikrobinėmis formomis.