Latvija

Auginamų rūšių rūšis

Paprastieji karpiai (Cyprinus carpio), vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss), katžuvės ir eršketai (kelios rūšys).

^{Šaltinis: 2024 m., EUMOFA ir ŽMTEK}

Gamybos būdas

Akvakultūros veikla Latvijoje apima tik gėlųjų vandenų ūkininkavimą, kai 98 proc. buvo naudojami kiti metodai, apie kuriuos nėra išsamios informacijos, o likusi gamybos dalis tvenkiniuose siekė 2 proc.

^{Šaltinis: 2025 M., EUMOFA}

^{Šaltinis: 2024 m., EUMOFA ir ŽMTEK}

Tendencijos (ankstesnės ir būsimos)

Pastaraisiais metais padidėjo gamybos plotai ir gamybos apimtys baseinuose ir recirkuliavimo sistemose (RAS). Gaminant produktą naudojamos vandens recirkuliacijos technologijos yra aplinką tausojančios ir efektyviai išteklius naudojančios technologijos, nes produktai auginami kontroliuojamoje aplinkoje. Be to, remti akvakultūros produktų įvairovę.

^{Šaltinis: MNSPA}

Akvakultūros poveikis šalies ekonomikai, maisto rinkai ir darbo rinkai

• Akvakultūra yra svarbi žuvininkystės pramonės dalis, tačiau ji yra palyginti nauja ir iki šiol daugiausia vykdoma taikant ekstensyvius gamybos metodus. Šiuo metu akvakultūra yra susijusi tik su gėlo vandens šaltiniais ir jūros pakrančių zonose nėra ūkių. Tačiau yra požymių, susijusių su jūrų akvakultūra, visų pirma vietinėmis vėžiagyvių rūšimis.
• Šio sektoriaus finansiniai rezultatai svyruoja, o pelningi metai ilgėja, o gamyba ir pajamos mažėjo kelerius metus. Šiems svyravimams didelę įtaką daro rinkos paklausos ir kainų pokyčiai. Pagrindinę produkciją ir pajamas sudaro viena rūšis – karpiai, kurie daugiausia auginami tvenkinių ūkiuose.
• 5 iš visų ekonomiškai aktyvių ūkių yra valstybiniai ūkiai, kurių pagrindinė veikla yra vertingų žuvų rūšių dauginimas natūraliuose vandens telkiniuose, siekiant kompensuoti žuvų ištekliams padarytą žalą. Likusi dalis yra privatūs ūkiai, įskaitant žūklės tvenkinius. Pastaraisiais metais tvenkinių skaičius sumažėjo, o jų dydis padidėjo.
• Latvijos žuvų perdirbimo pramonė yra gerai išvystytas ir vietos lygmeniu svarbus sektorius, įsikūręs iš esmės palei šalies pakrantę. Latvijoje yra daug įvairių rūšių žuvininkystės produktų, įskaitant užšaldytus, sūdytus ir rūkytus produktus, konservus, paruoštus aptarnauti produktus ir konservuotą žuvį.
• Akvakultūros produkcija parduodama vietos rinkoje, įskaitant didžiąją dalį (apie 80 proc.) šviežių produktų. Akvakultūros produktų pardavimas už Latvijos ribų nebuvo plėtojamas, eksportuojamos produkcijos kiekis yra nedidelis.
• Akvakultūra Latvijoje tradiciškai plėtojama kaip atskirų įmonių veiklos rūšis, nėra jokios verslo iniciatyvos steigti gamintojų ar tarpšakines organizacijas gamybos ir realizavimo rinkų plėtrai skatinti.
• Nepaisant to, kad Latvija gali būti apibūdinama kaip šalis, turinti geras žuvų mitybos tradicijas, žuvies vartojimas Latvijoje nėra labai stabilus ir kasmet kinta. Latvijos rinka yra prisotinta daug žuvies produktų, įskaitant Latvijos pagamintas jūros gėrybes, taip pat daug importuojamų žuvies produktų. Didžiausia paklausa Latvijoje yra šviežia ir užšaldyta žuvis. Sūdyti, rūkyti žuvų produktai ir nesterilizuotos konservuotos žuvys taip pat reikalingi vietos vartotojams. Žuvies produktų vartojimas, taip pat jo struktūra Latvijos kaimo ir miesto vietovėse skiriasi, o miesto vietovės dominuoja kaimo bendruomenėse. 

^{Šaltiniai: Eurofish & MNSPA}

Iššūkiai ir galimybės

^{Šaltiniai: Eurofish & MNSPA}

Užimtumas ir įmonių skaičius

2020 m. 78 ekonomiškai aktyviose akvakultūros įmonėse dirbo 330 asmenų.  

^{Šaltinis: 2022 M. STEFC}

2017 m. kovo 14 d. Ministrų kabineto nutarimas Nr. 146 dėl veterinarijos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams, iš jų gautiems produktams ir jų apyvartai, taip pat dėl akvakultūros gyvūnų tam tikrų infekcinių ligų prevencijos ir kontrolės. 

Galima rasti tik latvių kalba.

• Akvakultūros licencijavimo procedūros nėra.
• Maisto ir veterinarijos tarnybos (MVT) pripažinimas: Siekiant užtikrinti tinkamų parduoti produktų gamybos procesų stebėseną pagal veterinarijos ir maisto saugos reikalavimus.
• Užregistruokite įmonę, jei gyvos žuvys laikomos įmonėje tik prieš jas tiesiogiai siūlant vartotojui.
• Akvakultūros įmonių registravimas.
• Tarši veikla, kurią vykdyti leido Valstybinė aplinkos tarnyba (SES).
• Su MVT ir veterinarijos gydytoju turėtų būti sudarytas bendradarbiavimo susitarimas dėl akvakultūros įmonės stebėsenos.
• Leidimas auginti svetimas rūšis. 

• Zivsaimniecības tikls (Žuvininkystės tinklas)
• Latvijos žuvų augintojų asociacija
• Latvijos vėžių ir žuvų augintojų asociacija (interneto svetainės nėra)