Background information

Auginamų rūšių rūšis
Vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss), melsvosios midijos (Mytilus edulis), Oyster (kelios rūšys), arkiniai charai (Salvelinus alpinus), Atlanto lašišos (Salmon salar) ir europiniai upiniaiunguriai (Anguilla anguilla).
Šaltinis: 2023 M., EUMOFA; 2022 M. ŽMTEK
Gamybos būdas
Remiantis Švedijos oficialiaisiais statistiniais duomenimis, 2 021,96 % Švedijos žmonėms vartoti skirtos produkcijos buvo pagaminta tik gėlame vandenyje. Buvo taikomi šie pagrindiniai gamybos metodai (tiek žmonių vartojimui, tiek išteklių atkūrimui):
Likusi dalis nenurodyta; pateikiami tik suvestiniai duomenys.Sektoriaus dydis (gamyba ir vartojimas)
Sektoriaus dydis (gamyba ir vartojimas)
Šaltinis: 2023 M., EUMOFA; 2021 m. Švedijos oficialioji statistika
Tendencijos (ankstesnės ir būsimos)
Daugelis akvakultūros sistemų šiuo metu yra monokultūros, tačiau toje pačioje įmonėje plėtojama skirtingų mitybos lygių organizmų gamyba.
Šaltinis: MNSPA
Akvakultūros poveikis šalies ekonomikai, maisto rinkai ir darbo rinkai
- Pastaraisiais metais Švedijos akvakultūros pramonės našumas ir pelningumas šiek tiek sustojo.
- Dauguma Švedijoje pagamintų akvakultūros produktų naudojami žmonėms vartoti. Pagal svorį didžiausia produkcijos dalis tenka vaivorykštiniams upėtakiams, melsvosioms midijoms ir rūkantiems asmenims. Akvakultūra taip pat gali apimti išteklių atkūrimą arba tolesnį auginimą. Kai kurios rūšys taip pat auginamos dėl savo naudingų aplinkos savybių, pavyzdžiui, dvigeldžiai moliuskai, kurie filtruodami vandenį jungia maistines medžiagas, kurios kitu atveju galėtų sukelti eutrofikaciją.
Šaltinis: MNSPA
Iššūkiai ir galimybės
- Reguliavimo reikalavimai lemia sudėtingus leidimų išdavimo procesus ir ilgą nagrinėjimo laiką. Leidimų akvakultūrai išdavimo procesas dažnai trunka ilgai, o tai laikoma ypač probleminiu, nes leidimai paprastai galioja ne ilgiau kaip 10 metų.
- Savivaldybės pagrindiniame plane pageidaujamu mastu nebuvo nustatytos tinkamos akvakultūros teritorijos, atsižvelgiant į aplinką ir kitą veiklą.
- Sunkumai laikytis esamų aplinkosaugos reikalavimų ir sunkumai, su kuriais įmonės susiduria pereidamos prie aplinkos atžvilgiu tvaresnės gamybos.
- Didinti akvakultūros gamybą, kad būtų patenkinta vietos paklausa ir sumažintas importas.
- Techninio mokymo ir naujų reglamentavimo sistemų žinių gerinimas.
- Trūksta tyrimų infrastruktūros akvakultūros sektoriui plėtoti. Pavyzdžiui, nėra įrenginių, kuriais būtų galima paremti svarbų etapą tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų iki komercinės gamybos.
- Vietos akvakultūros produktų rinka konkuruoja su pigesnėmis importuojamomis žaliavomis, pagamintomis Švedijoje neleidžiamais metodais.
- Baltijos jūros ir kelių kitų Švedijos vandenų vandens aplinkai kyla keletas problemų, pavyzdžiui, šiukšlių, mikroplastiko, vandens temperatūros pokyčių, eutrofikacijos ir aplinkos toksinų.
- Dėl klimato kaitos daugėja ekstremalių oro sąlygų, o tai kelia grėsmę akvakultūrai natūraliuose vandenyse. Klimato kaita taip pat gali daryti poveikį sausumoje auginamiems pasėliams, nes didėja poreikis reguliuoti vandens temperatūrą.
- Plėšrūnai, pvz., ruoniai ir paukščiai, gali pakenkti akvakultūros produktyvumui. Invazinės rūšys taip pat gali kelti grėsmę akvakultūros pramonei, pavyzdžiui, skleisdamos ligas ir parazitus.
- Akvakultūra gali daugiau dėmesio skirti naujovėms ir naujiems technologiniams pokyčiams tiek ūkininkavimo, tiek pašarų plėtros srityse.
- Rinkoje yra vartotojų, kurie reikalauja ekologiškai tvarių ir ekologiškų produktų. Pridėtinė vertė, pvz., kokybė, aplinką tausojanti gamyba ir gera gyvūnų sveikata, gali padidinti Švedijos akvakultūros produktų konkurencingumą.
- Švedijos rinkoje yra sertifikuotų ir tausiai žvejojamų žuvų paklausa, nes vartotojai vis labiau domisi tiek vietoje pagamintais, tiek ekologiškai sertifikuotais maisto produktais. Įvairių rūšių sertifikavimas gali sudaryti sąlygas diferenciacijai ir būti veiksmingas būdas reaguoti į didėjančią paklausą, todėl gali būti svarbu, kad akvakultūra būtų sertifikuojama plačiau. Siekiant sudaryti sąlygas sertifikavimui, reikia pagerinti atsekamumą tarp gamybos etapų, kad būtų galima pakankamai tiksliai patikrinti kilmę.
- Didėjant susidomėjimui žuvų rūšimis, kurių tradiciškai nereikia, ir mažinant žvejybos poveikį rūšims, kurių išteklių būklė yra prasta.
- Švedijos vandens aplinkoje sudaromos sąlygos įvairių rūšių akvakultūrai, turinčiai plačią pakrantę ir daug ežerų bei vandentakių. Be to, šiaurinėje Švedijos dalyje yra žaliosios elektros energijos perteklius naudojant hidroenergiją.
- Didinti maisto tiekimo grandinės konkurencingumą, pelningumą ir maisto gamybą.
- Didinti alternatyvių pašarinių žaliavų mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai ir pagerintas tvarumas.
Šaltinis: MNSPA
Multi-annual National Strategic Plans for the development of sustainable Aquaculture
Relevant Authorities
Applicable Legislation
Applicable Procedures
Kontrolinis sąrašas, kaip pradėti akvakultūros veiklą (Checklista Vattenbruk – verksamt.se)
Other Relevant Documents
- Bendra 2021–2026 m. Švedijos žvejybos ir akvakultūros strategija (Sttegiför svenskt fiske och vattenbruk 2021–2026 – friska Ekosystem och hållbart nyttjande (havochvatten.se)
- Švedijos akvakultūros plėtros 2021–2026 m. darbo planas (Handlingsplan för utveckling av svenskt vattenbruk 2021–2026 (havochvatten.se)
National associations and networks
- Matfiskodlarna (Matfiskodlarna – Vi verkar för matfiskodlarna i Sverige)
- De Recirkulerande vattenbrukarna (RECIRKFISK PO – De Recirkulerande Vattenbrukarna Sverige Ekonomisk Förening Producent Organisation)
- Svenskt vattenbruk och sjömat (Svenskt vattenbruk och sjömat (vattenbrukochsjomat.se))
Relevant Websites
Contact Details
Akvakultūros koordinatorė Izabela Alias