Ūkiuose auginamų žuvų gerovės praktika: lašišų auginimas kaip atvejo tyrimas

Jungtinėje Karalystėje kasmet pagaminama apie 180 mln. lašišinių (šlakių ir upėtakių) kiaušinių, todėl žuvų auginimas yra didžiausias gyvulininkystės sektorius po broilerių auginimo (FAWC 2014). Prognozuojama, kad per ateinančius 10 metų žuvų auginimas eksponentiškai augs ir numatoma, kad iki 2030 m. jis patenkins daugiau kaip 60 proc. pasaulinės žmonėms vartoti skirtų žuvų paklausos (2018 m. FAO). Vis dar yra problemų, susijusių su ūkiuose auginamų žuvų gerove, kurias reikia išspręsti ne tik ūkinių žuvų naudai, bet ir dėl to, kad gera gerovė per visą gyvenimo ciklą turėtų padidinti ūkininkų produktyvumą ir ekonominę grąžą. Gerovė taip pat svarbi vežant, renkant ir skerdžiant produktus ir turės įtakos produktų kokybei (žuvų išvaizdai ir filė kokybei). 
Pagrindinis šios apžvalgos tikslas – apžvelgti dabartinę ūkiuose auginamų žuvų gerovės praktiką, daugiausia dėmesio skiriant lašišų auginimui kaip pavyzdinei rūšiai. Daugelyje iki šiol įgyvendintų gerovės priemonių ir praktikos daugiausia dėmesio skiriama Atlanto lašišų auginimui narvuose. Peržiūrėdami dabartinę lašišų gerovės būklę ir lašišų auginimui taikomus veiklos gerovės rodiklius, galime nustatyti sritis, kurios gali būti svarbios kitoms ūkiuose auginamoms rūšims (pvz., tilapijos ir katžuvės), taip pat jų vaidmenį taikant geriausią valdymo praktiką. 
Šios peržiūros tikslas – suteikti informacijos diskusijoms apie tai, kaip sektorius galėtų taikyti geresnę gerovės praktiką, geriau suprasdamas pagrindinius klausimus ir (arba) įtraukdamas juos į BAP standartus. Ji padės nustatyti spręstinas problemas ir artimiausioje ateityje įvertintinas galimybes ir nustatyti, kaip būtų galima geriau vykdyti stebėseną ir tikslųjį žuvų auginimą (PFF) siekiant ateityje pagerinti žuvų gerovę.