Aplinkos ir ekonominio tvarumo jūros gėrybių ir gyvulininkystės produktų vertės grandinėse palyginimas

Šiame dokumente naudojamas aplinkos požiūriu išplėstas Airijos ekonomikos sąnaudų ir produkcijos modelis, siekiant įvertinti 2010 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir ekonominės produkcijos daugiklius dviem vandens ištekliams (akvakultūros produktams ir jūrų žuvininkystei) ir penkiems sausumoje pagamintiems gyvulininkystės produktams (galvijienai, avienai, kiaulienai, paukštienai ir pieno produktams). Be to, siekiant kokybiškai suprasti Airijos maisto sektorių struktūrą ir nustatyti maisto vertės grandinių segmentus, turinčius didžiausią išmetamųjų teršalų veiksmingumą ir ekonominį potencialą, priimta Pasaulinės vertės grandinės sistema. Nustatyta, kad akvakultūros produkcijos daugiklis yra didžiausias ir jos anglies pėdsakas yra mažas arba vidutinis, palyginti su ganyklinės gyvulininkystės produktais (jautiena ir veršiena, aviena, pieno produktai). Tiesioginė ir netiesioginė akvakultūros sektoriaus ekonominė nauda ir palyginti mažas anglies pėdsakas rodo, kad Airijos akvakultūros sektoriaus plėtra gali duoti papildomos naudos. Tačiau akvakultūrai reikia daug energijos, todėl gamybai reikia efektyviai naudoti energiją ir išteklius ir naudoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas, kurios didina akvakultūros tvarumą.