Žuvų gerovė atviroje jūroje esančioje lašišų akvakultūroje

Siekiant prisitaikyti prie tolesnio Atlanto lašišų akvakultūros sektoriaus augimo, gali būti sukurtos naujos gamybos vietos, esančiose prie pakrantės ar net atviroje jūroje. Čia žuvys susidurs su stipriomis srovėmis ir galingomis bangomis, kurių išvengiama tradicinėse saugomose vietose. Atviros vietovės turi keletą privalumų ir reikalauja naujos technologinės pažangos. Tačiau svarbiausias klausimas yra tai, ar Atlanto lašišos gali klestėti šioje labiau ekstremalioje aplinkoje. Šioje apžvalgoje aprašome, kaip stiprios vandens srovės veikia žuvų fiziologiją, elgseną ir galiausiai gerovę. Jei aplinkos srovės greitis viršija plaukimo pajėgumus, žuvys tampa išvargintos ir užstrigusios ant narvelio sienos, o tai lemia nepriimtiną gerovę. Plaukimo pajėgumas priklausys nuo dabartinių greičių dydžio ir trukmės. Be to, kai kurie aplinkos ir biologiniai veiksniai moduliuoja plaukimo galimybes, todėl ypač svarbu atsižvelgti į temperatūrą, kūno dydį ir sveikatos būklę. Vėliau atliekami įvairūs empiriniai tyrimai, siekiant parengti gerovės gaires, susijusias su biologinėmis ribomis apšvitos akvakultūroje. Be to, dėl didėjančio švaresnių žuvų populiarumo lašišų akvakultūroje taip pat vertiname jų naudingumą apšvitos vietose. Apskritai atlantinės lašišos yra galingas tvarus plaukimas ir, remiantis turimais vandenynų srovių tyrimais, darome išvadą, kad atsakingo ūkininkavimo perspektyvos atvirose vietose atrodo perspektyvios. Tačiau švaresnės žuvų rūšys, pvz., paprastosios gelsvauodegės žuvys ir ballanų nuolaužos, yra skurdžios plaukiojimo vietos, todėl jų nerekomenduojama naudoti pažeidžiamose vietose.